Keletas pamokomų istorijų apie tai, kaip žmonija nesugebėdavo suvokti mokslo atradimų pasekmių.
Publikuota:
2001 m. liepos 3 d. antradienis
XIX a. viduryje žymus mokslo populiarintojas prancūzas Liudvikas Figujė (1819-1894) rašė: „Ilgokai manyta, kad elektra galės pakeisti garą. Ši prielaida buvo paneigta ir teoriškai, ir bandymais. Jei mums pavyks atradėjus atitraukti nuo panašių chimeriškų sumanymų, tikrai padarysime jiems paslaugą“.
Anglų mokslininkas Čarlzas Pirsonas (1857-1936) pirmame savo knygos „Mokslo gramatika“ leidime rašė, kad H.Herco išradimas neturės jokios reikšmės. Beje, vokiečių fizikas Henrikas Hercas (1857-1894) bandymais įrodė esant elektromagnetines bangas, kurios veikiai buvo panaudotos bevieliame telegrafe, o dabar jomis perduodami radijo ir televizijos signalai.
Dar vienas mokslininkas Viktoras Mejeris 1863 metais teigė: „Neatrodo, kad būtų įmanoma sukonstruoti patranką, kurios iššautas sviedinys lėktų 7,9 km/s greičiu. Žmonija tegu liaujasi mėgdžioti kūrėją mėgindama sukurti naują planetą“. 1957 metais paleistas pirmasis Žemės palydovas pasiekė pirmąjį kosminį greitį. O antruoju kosminiu greičiu (11,2 km/s) skriejančios raketos sudarė galimybes nuskristi iki Neptūno.
Galiausiai ne kas kitas, o pats didysis Ernestas Rezerfordas (1871-1937) pareiškė: „Tas, kas atomo skilime mato energijos šaltinį, yra nepataisomas svajotojas“.
Šaltinis:
Kalendorius „Pasaulio paslaptys ir mįslės 2000“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.
Populiariausi straipsniai
Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“.
skaityti »
„Peloton“ į dviratį-treniruoklį integravo 21,5 colio įstrižainės ekraną ir operacinę sistemą „Android“.
skaityti »
„GoldGenie“ išleido ekskliuzyvinius išmaniojo telefono „HTC One“ modelius aukso, rožinio aukso ar platinos korpusu.
skaityti »
Internete vis daugėja straipsnių kaip kompiuteriniai žaidimai gali padėti spręsti įvairias sveikatos problemas. Pateikiame trumpą apžvalgą, ką kartu gali nuveikti žaidimų industrija ir sveikatos priežiūros institucijos.
skaityti »
„SimCity“ – miesto planavimo žaidimas, kuris šiuo metu naudojamas kaip švietimo forma, „SimCity EDU“. Žaidimas gali suteikti žinių iš įvairių sričių, pavyzdžiui, ekonomikos, miestų planavimo ir net aplinkos apsaugos tyrimų. „SimCity EDU“ tikslas – įtraukti šį žaidimą į mokyklų klases, kur moksleiviai galėtų mokytis įvairių dalykų dirbdami darbą kartu, o mokytojai galėtų kurti išsamias programas, kurios būtų susietos su mokymo programa.
skaityti »
Operacinės sistemos mobiliems įrenginiams „iOS 7“ bandomojoje versijoje rastas programinis kodas rodo, jog „Apple“ gali naujausioje „iOS“ versijoje, kuri pasirodys rudenį, įdiegti populiaraus socialinio tinklo „LinkedIn“ sąsają.
skaityti »
Šių metų pabaigoje kompanija „Daimler“ pradės į savo „Mercedes-Benz“ automobilius diegti sistemą „Car-to-X“, kuri leis mašinoms „bendrauti“ vienoms su kita ir kitais kelių infrastruktūros objektais.
skaityti »
Pietų Korėjo mokslininkai sukūrė robotą, kurį galima išmokyti atlikti šokių judesius. Jo repertuare – ir raitelio judesius primenantis šokis pagal garsųjį hitą „Gangnam Style“, išgarsinusį Pietų Korėjos dainininką Psy.
skaityti »
Dainininkės Rihannos kanalas tapo populiariausias „YouTube“ – birželio 18 dieną ji aplenkė buvusį lyderį Justiną Bieberį.
skaityti »
Lozanos federalinės politechnikos mokyklos Audiovizualinių komunikacijų laboratorijos darbuotojai sukūrė technologiją, leidžiančią kurti virtualius patalpų 3D modelius pagal mikrofonų duomenis.
skaityti »
Oksfordo anglų kalbos žodyno (angl. Oxford English Dictionary) sudarytojai pranešė, kad nuo šiol žodis „tweet“ turės naują reikšmę, susijusią su socialiniu tinklu „Twitter“.
skaityti »