Princetono ir Harvardo universitetų mokslininkai atliko šešis eksperimentus, kurių dalyvių buvo prašoma greitai per 10 minučių sugeneruoti kaip galima daugiau konkrečioms problemoms spręsti skirtų idėjų. Idėjų kokybė buvo nesvarbi – įskaičiuojamos buvo net ir visiškai netikusios. Vėliau jie turėjo skaityti greitu tempu kompiuterio ekrane besikeičiančius šių idėjų užrašus, arba peržiūrėti pagreitintu režimu rodomą linksmą šeštojo dešimtmečio serialą „I Love Lucy“. Kontrolinę grupę sudarantys dalyviai tas pačias užduotis turėjo atlikti normaliu atpalaiduotu tempu.

Gauti rezultatai leidžia manyti, jog greita mąstysena dalyviams suteikė daugiau džiaugsmo, kūrybiškumo bei daugiau energijos. Greitą mąstymą skatinanti veikla, net jei tai būtų trumpo ir lengvo kryžiažodžio sprendimas arba greitas „proto šturmas“, gali pagerinti nuotaiką, įsitikinusi studijos vadovė psichologė Emily Pronin.

Mokslininkė pastebi, jog greitas galvojimas kartais gali sukelti neigiamų pasekmių. Bipoliniu sutrikimu (maniakine depresija) sergantiems asmenims greitas minčių tempas gali paaštrinti ligos simptomus. Be to, tyrinėtojai perspėja, jog jei greitai mąstant bus keliamos pasikartojančios mintys, tada vietoj džiaugsmo pojūčio žmonėms gali kilti nuobodulys ar nerimas.

Kol kas lieka neaišku, kodėl minčių kaita daro įtaką nuotaikai. Tačiau Pronin ir jos kolegos kelia teoriją, jog įtakos šiame procese gali turėti mūsų pačių lūkesčiai. Ankstesnių tyrimų metu buvo nustatyta, jog žmonės apskritai linkę manyti, kad greitas galvojimas siejasi su gera nuotaika. Toks įsitikinimas mums gali sukelti pasąmoningą supratimą apie tai, kad jei galvojame greitai, esame laimingi. Be to, mokslininkai teigia, kad greitas mąstymas padidina smegenis veikiančio neurotransmiterio dopamino išskyrimą – šios medžiagos poveikis siejasi su malonumo ir atpildo pojūčiais.

Greitas džiaugsmo antplūdis, kurį žmogus gali gauti greitai mąstydamas, gali būti trumpalaikis, tačiau „šios mažytės pozityvių emocijų bangos sumuojasi“, teigia Kalifornijos Riverside universiteto (JAV) psichologė Sonja Lyubomirsky. Daugybėje studijų yra patvirtinta, jog laimės pojūtis sukelia aibę teigiamų poveikių, įskaitant didesnį produktyvumą, stipresnę socialinę sąveiką, be to, sustiprina imuninės sistemos veikimą, aiškina specialistė.