Nykštukai giesmininkai savo balso aparatu sugeba išgauti daug sudėtingesnius garsus negu, tarkim, arklys, turintis kur kas didesnes smegenis.
Paukščiai giesmininkai, kolibriai ir papūgos, gebantys išmokti sudėtingų, su pasikartojimais, giesmių, paskatino mokslininkus susimąstyti apie sintaksės - taisyklių, kuriomis grindžiama žmonių kalba, kilmę.
Ericho Jarvio iš Šiaurės Karolinos Djuko universiteto vadovaujama mokslininkų komanda paukščių smegenyse rado zonas, atsakingas už sudėtingų garsų sekų, iš kurių susideda daina, konstravimą ir įsiminimą.
Gyvūnų pasaulyje giesmių ar kitų garsinių signalų įsiminimas retenybė. Tik trys paukščių klasės, kurias sieja tolima giminystė, ir trys žinduolių rūšys - žmonės, šikšnosparniai ir banginiai geba mokytis iš klausos, ir tai laikoma pirmuoju ir svarbiausiu žmonių kalbos evoliucijos etapu.
Dr. Jarvis pranešė, kad dirbdamas su papūgomis, kolibriais ir paukščiais giesmininkais jų galvos smegenyse aptiko ypatingų receptorių, kurie, smegenims įsisavinant giesmę dalyvauja perduodant nervinius impulsus, taip pat formuojant naujus nervų junginius.
Apie tai skaitykite „Lietuvos žiniose“