|
Paukščiai giesmininkai, kolibriai ir papūgos, gebantys išmokti sudėtingų, su pasikartojimais, giesmių, paskatino mokslininkus susimąstyti apie sintaksės - taisyklių, kuriomis grindžiama žmonių kalba, kilmę.
Ericho Jarvio iš Šiaurės Karolinos Djuko universiteto vadovaujama mokslininkų komanda paukščių smegenyse rado zonas, atsakingas už sudėtingų garsų sekų, iš kurių susideda daina, konstravimą ir įsiminimą.
Gyvūnų pasaulyje giesmių ar kitų garsinių signalų įsiminimas retenybė. Tik trys paukščių klasės, kurias sieja tolima giminystė, ir trys žinduolių rūšys - žmonės, šikšnosparniai ir banginiai geba mokytis iš klausos, ir tai laikoma pirmuoju ir svarbiausiu žmonių kalbos evoliucijos etapu.
Dr. Jarvis pranešė, kad dirbdamas su papūgomis, kolibriais ir paukščiais giesmininkais jų galvos smegenyse aptiko ypatingų receptorių, kurie, smegenims įsisavinant giesmę dalyvauja perduodant nervinius impulsus, taip pat formuojant naujus nervų junginius.
Nors kolibrio smegenys - vienos mažiausių tarp stuburinių, jie vis dėlto sugeba išmokti ir įsiminti nepaprastai sudėtingą trelę.
"Savo vokalinius sugebėjimus jie dažniausiai naudoja tam, kad apgintų savo teritoriją ir prisiviliotų partnerį, - ir kuo sudėtingesnė sintaksė, tuo labiau viliojanti giesmė, - aiškino dr. Jarvis. - Šie nykštukai giesmininkai savo balso aparatu sugeba išgauti daug sudėtingesnius garsus negu, tarkim, arklys, turintis kur kas didesnes smegenis. Taigi aišku, kiek daug reiškia, ar smegenyse yra tokių receptorių, ar nėra, nepriklausomai nuo gyvūno dydžio".
"Gal tai kai kam atrodys šiek tiek pritempta, bet aš nenustebčiau, jei šie receptoriai kada nors padės mums be galo tiksliai nustatyti visą žmogaus smegenų zonų, atsakingų už mokymąsi iš klausos ir kalbų įsisavinimą, sistemą", - sakė mokslininkas.
"Jei pasitvirtins, kad šiuos receptorius galima panaudoti smegenų kalbos zonoms identifikuoti, chirurgai galės jas lokalizuoti ir nepažeisti operacijų metu", - pridūrė Jarvis. |