Pamplonoje prasidėjo tradicinis bėgimas su buliais

Publikuota: 2005 m. liepos 7 d. ketvirtadienis

Tradicinis bėgimas su buliais
Tradicinis bėgimas su buliais

Tūkstančiai raudonai ir baltai apsirengusių bėgikų, rizikuodami būti subadyti 500 kilogramų sveriančių kovinių bulių, šiauriniame Ispanijos Pamplonos mieste ketvirtadienį pradėjo tradicinį bėgimą su buliais siauromis miesto gatvėmis.

Televizijos pranešimuose bėgimas apibūdinamas kaip išskirtinai sėkmingas, kadangi niekas nepatyrė rimtų sužeidimų, nors keli žmonės pargriuvo. Bėgdami taip pat suklupo keli buliai.

Kai kurie drąsuoliai smarkiai rizikavo liesdami gyvūnus. Akmenimis grįstos gatvės buvo padengtos specialia medžiaga, kad nebūtų slidžios.

Pamplonos globėjo šventojo Fermino garbei rengiamas aštuonias dienas trunkantis bėgimas su buliais į 185 tūkst. gyventojų turintį miestą paprastai sutraukia šimtus tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio.

Kas rytą penki buliai ir tiek pat jautukų paleidžiami siauromis senamiesčio gatvelėmis. Jie iki bulvių kovos arenos bėga 825 metrus, kur kas vakarą nukaunami matadorų.

Tarp bulių bėgantys drąsuoliai rankose turi tik į ritinį susuktus laikraščius.

Bulių ir žmonių bėgimo tradicija siekia XVI a. Iš pradžių tai buvo būdas pergabenti gyvūnus iš užtvarų į koridą. Juos itin išgarsino gerai žinomas 1926 m. Ernesto Hemingvėjaus (Ernest Hemingway) romanas „Fiesta“ (taip pat žinomas pavadinimu „Ir vėl pateka saulė“).

Adrenalino suteikiantis bėgimas tarp bulių trunka vos apie dvi su puse minutės, tačiau jis yra kupinas pavojų. Nuo 1924 m. per jį žuvo 14 žmonių. Paskutinė nelaimė įvyko 2003 m., kuomet gyvybės neteko ispanas. 1995 m. per bėgimą žuvo amerikietis.

Didesnę riziką dalyviams ir žiūrovams kelia itin didelis bėgikų skaičius. Pernai sužeidimų patyrė daugiau kaip 400 žmonių. Dauguma aukų buvo ne subadytos, bet sutryptos.

Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

A. Einšteino robotas mokys fizikos

Las Vegase vykusioje parodoje „Consumer Electronics Show“ bendrovė „Hanson Robotics“ pristatė besimokantį robotą, turintį garsaus fiziko Alberto Einšteino veidą. skaityti »

Automobilio salonas tieks namams elektrą ir pramogas

Buitinės elektronikos parodoje CES automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė išmaniųjų namų integracijos su bepiločiu automobiliu koncepciją. skaityti »

Kinai sukūrė televizorių, plonesnį už telefoną

JAV vykusioje parodoje „CES 2017“ pristatytas naujas televizorius „Mi TV 4“. skaityti »

„Kissenger“ per nuotolį perduos bučinį

Londono universiteto inžinieriai nusprendė padovanoti žmonėms galimybę per nuotolį dalytis bučiniais. skaityti »

Japonijoje darbuotojus jau keičia dirbtinis intelektas

Japonijos draudimo bendrovė „Fukoku Mutual Life Insurance“ planuoja daugiau nei 30 savo darbuotojų pakeisti dirbtinio intelekto sistemomis. skaityti »

Du doleriai šviesos greičio

Lenkijos monetų kalykla iškalė „Šviesos greičio“ monetą Naujosios Zelandijos salai Niujė. skaityti »

Įdomiausios lietuviškos inovacijos 2016-aisiais

Lietuviški pieno baltymo pluošto ar alijošiumi prisotinti drabužiai, išmanus žvejybos sonaras, papildytos realybės knygelės vaikams, išmaniosios termožaliuzės – jau ne naujiena. Ką unikalaus šiemet sukūrė ar pristatė rinkai lietuviai? skaityti »

Kompiuteris prieš žmogų

Ar kompiuteris tikrai pranašesnis už žmogų ir gali jį visiškai pakeisti? Palyginkime. skaityti »

Išmanusis veidrodis – tobulam makiažui

išmanusis veidrodis „Juno“ imituoja norimą apšvietimą, kad makiažas būtų kuo tobulesnis. skaityti »

Latvijos bankas išleido beveik permatomą kolekcinę monetą

Latvijos centrinis bankas pristatė kolekcinę 5 eurų monetą „Žemė“, pagamintą iš pusiau permatomos keramikos. skaityti »