Potvynis

Pavasarinis potvynis Nemuno žemupyje dar neprasidėjo, vanduo dar neperžengė kritinės ribos ir neišsiliejo iš krantų. Tačiau specialistai teigia, jog ledų sangrūdos, nulemsiančios potvynio pradžią, gali susidaryti dar šią savaitę.

Specialistai prognozuoja, jog ledų sangrūda Nemuno upėje susidarys ties Šilininkais-Girininkais, mat čia didžioji upė daro kilpas.

Pasak Šilutės civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo R. Renčeliausko, jei oro sąlygos išsilaikys tokios, kaip praėjusią savaitę, didelio potvynio šiemet neturėtų būti.

Laikoma, jog potvynis prasidėjo tuomet, kai upės vanduo pasiekia tam tikrą kritinę ribą ir išsilieja iš krantų.

Nemuno upės vandens lygio matavimo postai pirmadienį užfiksavo, jog Panemunėje vandens lygis siekia 465 cm. Per parą čia vanduo pakilo 68 cm, tuo tarpu stichine riba laikoma, kuomet vanduo pasiekia 560 cm lygį.

Kitas Nemuno vandens lygio matavimo postas yra Šilininkuose. Čia vandens lygis pasiekęs 294 cm, tuo tarpu stichine riba laikoma 410 cm. Per parą vanduo čia pakilo vos 4 cm.

Ties Rusne įrengtas vandens matavimo postas užfiksavo, jog per parą vanduo pakilo 6 cm. Vandens lygis šiuo metu siekia 260 cm., o stichinė riba – 270 cm.

Kaip skelbia specialistai, kai kurie vandens matavimo postai užfiksavo net upių vandens lygio atoslūgius. Pavyzdžiui, Minijoje, ties Kartena, stichinis vandens lygis yra 520 cm. Šiuo metu jis siekia 274 cm, o per parą vanduo nuslūgo net 36 cm.

Prognozuojama, jog šiemet potvynio metu gali būti užlieta apie 12-15 tūkst. ha teritorijos, kelias Šilutė-Rusnė bei nemaža dalis vietinės reikšmės kelių, pakilęs vanduo gali užtvindyti daugiau nei 449 sodybas, kuriose gyvena bemaž pustrečio tūkstančio gyventojų.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra pasirengusi padėti gyventojams ir šalinti potvynio padarinius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sudarė pajėgų valdymo grupę bei patvirtino pasirengimo galimiems potvyniams Nemuno baseine veiksmų planą. Prireikus numatyta galimybė į potvynio zoną siųsti Mobilųjį valdymo punktą.

Pavasario potvyniui ruošiasi ir Lietuvos kariai. Krašto apsaugos ministerijos pranešimu, gelbėjimo darbams suformuotos jungtinės pajėgos iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių ir Karo medicinos tarnybos karo medikų.

Kariai gelbėjimo darbams naudos dvi plaukiojančias amfibijas PTS-M. Nesant galimybei darbus atlikti amfibijomis, bus naudojamas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Kariai taip pat galės stebėti potvynio teritoriją iš oro. Numatoma, kad susiklosčius ypatingai situacijai, Lietuvos kariuomenės išminuotojai sprogdins ledų sangrūdas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.