Piramidžių tyrėjus pavojai persekioja iki šių dienų. 1993 m. gruodžio 4 d. agentūra „Associated Press“ pranešė, kad Gizoje atidaryta faraono Peteti ir jo žmonos kapavietė...
Piramidžių tyrėjus pavojai persekioja iki šių dienų. 1993 m. gruodžio 4 d. agentūra „Associated Press“ pranešė, kad Gizoje atidaryta faraono Peteti ir jo žmonos kapavietė. Jos amžius – 4600 metų. Ten vėlgi aptiktas grėsmingas užrašas: „Didžioji deivė Hator du kartus nubaus kiekvieną, kuris išdrįs išniekinti šį kapą“. Ir išties – kasinėjimų vadovą Zakį Havasą netikėtai ištiko širdies smūgis, vos nepasibaigęs mirtimi. Žemės drebėjimas sugriovė jo kolegos archeologo namus. Po to nukentėjo fotografas. Ir pagaliau traukinys, kuriuo buvo vežamos iš kapavietės paimtos relikvijos, nuvirto nuo bėgių.
Neseniai Luiso Alvareso vadovaujama fizikų grupė iš Los Andželo universiteto bandė tirti Didžiąją Piramidę pasitelkusi kosminius spindulius. Tačiau gautos nuotraukos buvo neadekvačios. Ta proga dr. Arma Gohedas pareiškė: „Arba piramidės geometrija daro esminius trukdžius, arba kažkokia jėga iškreipia mokslo nustatytus dėsnius, kai vyksta darbai piramidės viduje“.
Dabar daromos įvairios prielaidos. Beje, įtikinamiausia tokia – čia veikia pasichinės energijos telkiniai, kažkada žynių valios pastangomis sukaupti į ypatingus daiktus – terafimus. Tokie užkeikti daiktai sugeba išsaugoti užkeikimus daugelį tūkstantmečių.
Bus daugiau…
Dar apie piramides skaitykite:
Piramidžių prakeikimas
Šaltinis:
Kalendorius „Pasaulio paslaptys ir mįslės 2000“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.