1923 pavasarį daugelis pasaulio laikraščių paskelbė žinią, kad Egipte mirė anglų archeologas Karnarvonas, kuris drauge su H.Karteriu kasinėjo faraono Tutanchamono kapavietę...
Publikuota:
2001 m. rugsėjo 25 d. antradienis
1923 pavasarį daugelis pasaulio laikraščių paskelbė žinią, kad Egipte mirė anglų archeologas Karnarvonas, kuris drauge su H.Karteriu kasinėjo faraono Tutanchamono kapavietę. Joje egiptologai aptiko milžiniškus lobius, taip pat ir garsią auksinę faraono, valdžiusio apie 1400-1392 m. pr. m. e., kaukę. Ją, beje, Karnarvonas aptiko penketą mėnesių prieš mirtį. „Kai baigėme darbus kapavietės prieangyje, mūsų nervų sistema buvo nepaprastai įtempta“, – vėliau prisiminė Karteris. Karnarvonas išdrįso įžengti į amžinąją faraono poilsio vietą. Bet praslinko vos keltas dienų, ir jis staiga mirė. Po jo taip pat staigiai mirė dar keletas žmonių, tyrusių piramides.
Niekas nebuvo atkreipęs dėmesio į įrašą vienoje iš kapavietės prieigų: „Mirties dvasia nusuks sprandą kaip žąsiai čia įžengusiam“. Beje, įspėjamasis užrašas yra ir Gizos piramidėje: „Mirtis greitu žingsniu pasivys tą, kuris sutrikdys Faraono ramybę“. Ir iš tikrųjų paslaptingi slaptųjų žinių sargai visada budi.
Tutanchamono prakeikimas rinko naujas aukas. Mirė amerikietis Meisas, po to dar keletas žmonių. Faraono kerštas nepagailėjo ir anglų verslininko Vulfo, atvykusio į Egiptą apžiūrėti kapavietės. Ir tik Karteris mirė po 16 metų.
Bus daugiau…
Šaltinis:
Kalendorius „Pasaulio paslaptys ir mįslės 2000“
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.