Popiežius Benediktas XVI sekmadienį sakė „nuoširdžiai apgailestaujantis“, kad jo pastabos apie islamą sukėlė pyktį.
Popiežius Benediktas XVI sekmadienį sakė „nuoširdžiai apgailestaujantis“, kad jo pastabos apie islamą sukėlė pyktį ir teigė, jog panaudotoji citata iš viduramžių teksto neatspindi jo asmeninių minčių, tačiau savo žodžių neatsiėmė.
„...Nuoširdžiai apgailestauju dėl kai kuriose šalyse kilusios reakcijos į tas kelias mano kreipimosi Rėgensburgo universitete vietas, kurios palaikytos musulmonų religinių jausmų įžeidimu, – Kastelgandolfo vasaros rezidencijoje susirinkusiems maldininkams sakė popiežius. – Iš tikrųjų tos citatos buvo iš viduramžių teksto, kuris jokiu būdu neišreiškia mano asmeninių minčių“.
„Tikiuosi, kad tai padės nuraminti širdis ir paaiškinti tikrąją mano kreipimosi reikšmę, kuris apskritai buvo kvietimas nuoširdžiam ir atviram dialogui, lydimam abipusės pagarbos“, – sakė jis.
Savo apgailestavimą popiežius išsakė per tradicinę Viešpaties angelo maldą, sukalbėtą vasaros rezidencijoje Kastelgandolfe.
Tai buvo pirmasis viešas Benedikto XVI pasirodymas po praeitą savaitę Vokietijoje pasakytos kalbos, kurioje jis tiesiogiai susiejo islamą su smurtu.
Nors musulmonų lyderiai vis garsiau reikalavo asmeniškai ir nedviprasmiškai atsiprašyti, Katalikų Bažnyčios galva neatsiėmė atgal žodžių, praėjusią savaitę pasakytų Vokietijoje, kur jis citavo mažai žinomą viduramžių tekstą, kritikuojantį kai kuriuos Pranašo Muhammado mokymo aspektus kaip „blogus ir nežmoniškus“.
Vis dėlto Egipto Musulmonų brolija teigė, jog popiežius „atsiprašymas pakankamas“, tačiau sekmadienį per išpuolį Somalyje buvo nušauta italė vienuolė, ir kalbintas islamistų šaltinis sakė, jog jos žūtis gali būti susijusi su popiežiaus išprovokuota krize.
Kastelgandolfo rezidencijoje susirinkę maldininkai plojimais nutraukė vokiečių kilmės popiežių, kuris šypsojosi ir kartu su tikinčiaisiais juokavo apie liūtis.
Tačiau nežinia, ar dabar buvusiam kardinolui Josephui Ratzingeriui (Jozefui Racingeriui), kaip jis vadinosi iki praėjusių metų balandžio, kai buvo išrinktas popiežiumi, nebegresia jokie nemalonumai. Po Benedikto XVI paskaitos Vatikanas šeštadienį išplatino pranešimą, kuriame mėgino paaiškinti antradienį Vokietijoje pasakytos akademinės kalbos esmę.
Viso pasaulio nuosaikieji ir kraštutiniai musulmonų lyderiai vieningai pasmerkė Benedikto XVI teiginius, o prasidėję protestai primena tuos, kurie kilo prieš metus vienam Danijos laikraščiui išspausdinus pranašo Muhammado karikatūras.
Anot popiežiaus, „tikrąją reikšmę“ to, ką jis pasakė Vokietijoje, šeštadienį paaiškino Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone (Tarčizijus Bertonė).
T.Bertone teigė, jog popiežiaus žodžiai buvo neteisingai suprasti – esą Šventasis Tėvas norėjęs pasakyti, kad smurto, „kad ir iš kur jis ateitų“, negalima pateisinti religiniais motyvais.
Daugelis musulmonų organizacijų pasipiktino ir su tokiu paaiškinimu nesutiko, reikalaudamos visiško ir asmeniško atsiprašymo.
Musulmonų reakcijos mastas ir intensyvumas leidžia suabejoti, ar įvyks kita, lapkritį planuota popiežiaus ganytojiška kelionė į Turkiją.
Tačiau Turkijos užsienio reikalų ministras Abdullah Gulas (Abdula Giulas) sekmadienį sakė, kad vizitas turėtų vykti kaip ir planuota.
„Šiuo metu nieko keisti negalvojame“, – tvirtino A.Gulas, nors popiežiaus kalbą Vokietijoje pavadino „išties nesėkminga“, pakenkusia pastangoms skatinti geresnį religijų ir kultūrų tarpusavio supratimą.
Turkijos valstybinės religijos reikalų valdybos vadovas Ali Bardakoglu (Alis Bardakohlus), anksčiau pavadinęs popiežiaus pastabas „itin apgailėtinomis“, Vokietijos laikraščiui sakė, jog „gerai, kad dabar popiežius atsiprašė“.
Ko gero, Benediktas XVI viešiau nei bet kuris kitas naujausiųjų laikų popiežius atsiprašė už savo žodžius. Jo pirmtakas Jonas Paulius II yra viešai atsiprašęs už istorines Bažnyčios klaidas: pavyzdžiui, inkviziciją ir elgesį Antrojo pasaulinio karo metais.
Nuo Vatikano II Susirinkimo, pasibaigusio 1965 metais, laikų Bažnyčia oficialiai pasisako už dialogo su islamu ir kitais nekrikščioniškais tikėjimais skatinimą. Benediktas XVI stengiasi palaikyti dialogą su islamu, tačiau ne kartą yra pabrėžęs ir tai, jog Europos šaknys – krikščioniškos, o prieš išrenkamas popiežiumi prieštaravo, kad prie Europos Sąjungos prisijungtų daugiausia musulmonų gyvenama Turkija.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.