Popiežius Benediktas XVI ketvirtadienį užbaigs nostalgišką vizitą gimtojoje Bavarijoje.
Popiežius Benediktas XVI ketvirtadienį užbaigs nostalgišką vizitą gimtojoje Bavarijoje apsilankydamas Freizingo katedroje, kurioje 1951 metais buvo įšventintas į kunigus.
Popiežius, kuris taip pat dėstė šio miesto seminarijoje, dar kreipsis į kunigus ir diakonus, o tada vyks į Miuncheno oro uostą, iš kur, pasakęs atsisveikinimo kalbą, išskris į Romą.
Savo kelionės metu Benediktas XVI sukėlė prieštaringą reakciją, netiesiogiai sukritikuodamas islamišką „džihado“, arba šventojo karo, sampratą.
Vis dėlto vizitas labiau įsimins kaip sentimentalus pasivaikščiojimas praeities takais – 79 metų Katalikų Bažnyčios vadovas užsiminė, kad tai gali būti paskutinis jo apsilankymas gimtojoje žemėje.
Jausmai pasiekė viršų, kai trečiadienį pontifikas priklaupė maldai prie savo motinos, tėvo ir sesers kapų.
Cygetsdorfo kapinėse, esančiose už Rėgensburgo miesto, Benediktas XVI apsilankė penktąją vizito dieną, kuri, Vatikano teigimu, buvo skirta „privačiam“ jo ir vyresniojo brolio Georgo laikui.
82 metų Georgas Ratzingeris (Georgas Racingeris), silpnos sveikatos kunigas, jau išėjęs užtarnauto poilsio, pasilenkė ant savo lazdos šalimais klūpančio savo brolio, kurio lūpos krutėjo maldoje.
Jausmingą momentą, kurį nuo visuomenės akių slėpė dviejų metrų aukščio tvora, parodė Vokietijos televizija.
Gėlėmis apsodintoje kapavietėje palaidotas popiežiaus tėvas Josephas (Jozefas), miręs 1959 metais, motina Maria (Marija), mirusi 1963 metais, ir sesuo Maria, kuri šį pasaulį paliko 1991-aisiais, būdama 69 metų. Ji daug metų Vatikane rūpinosi savo broliu, kol jis dar buvo kardinolas Josephas Ratzingeris.
Po 20 minučių trukusio apsilankymo abu broliai buvo nuvežti į namą netoliese esančiame Pentlingo priemiestyje. Šis namas priklauso Katalikų Bažnyčios vadovui dar nuo tada, kai jis dirbo teologijos profesoriumi Rėgensburgo universitete.
Po vakarienės kukliame dviejų aukštų pastate Benediktas XVI nustebino prie namo susirinkusią minią, išeidamas pasikalbėti su žmonėmis.
Antradienį jis prisipažino, kad buvo „labai sujaudintas“, kai išgirdo, jog vietos gyventojai nudažė namą ir prie jo pasodino gėlių.
Kiek anksčiau per vienintelį viešą trečiadienio pasirodymą Benediktas XVI istorinės Rėgensburgo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios Senojoje koplyčioje pašventino vargonus.
Ceremonijos metu pasakytame kreipimesi popiežius paragino Katalikų Bažnyčią laikytis vienybės, mat kai kurios įtakingos katalikų grupės metė iššūkį tradicinėms popiežiaus pažiūroms į santuoką ir šeimą.
„Kaip meistro ranka vargonuose nuolat grąžina disharmoniją į dermę, taip ir mes Bažnyčioje ... per savo bendrystę tikėjime ir broliškoje meilėje šlovindami Dievą visada turime iš naujo rasti harmoniją“, – sakė jis.
Antradienio vakarą skaitydamas paskaitą Rėgensburgo universitete popiežius prabėgomis sukritikavo musulmonų „džihado“ koncepciją. Tai buvo vienintelė politinė gaida per visą ganytojišką vizitą, kurio metu popiežiaus kreipimaisi buvo beveik vien dvasinio pobūdžio.
„Smurtas yra nesuderinamas su Dievo ir dvasios prigimtimi“, – akademiško stiliaus paskaitoje apie protą ir tikėjimą pareiškė popiežius.
Šie jo komentarai trečiadienį sulaukė aukštos musulmonų figūros Italijoje kritikos. Ejazas Ahmadas (Idžazas Ahmadas), Italijos vyriausybės konsultacinio komiteto islamo klausimais narys, paragino popiežių atsiimti savo žodžius.
„Islamo pasaulis šiuo metu išgyvena aštrią krizę ir bet kokia ataka iš Vakarų gali ją dar labiau pasunkinti“, – E.Ahmadą citavo Italijos naujienų agentūra ANSA.
„Savo kalboje popiežius neįvertino to fakto, kad islamas buvo mokslo lopšys ir kad musulmonai pirmieji išvertė graikų filosofų darbus, vėliau tapusius Europos istorijos dalimi“, – sakė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.