Žiniasklaidą trečiadienį ėmė atakuoti abiturientų elektroniniai pranešimai apie nesąžiningą lietuvių kalbos brandos egzamino laikymą – esą iš anksto buvo žinomos užduotys, jas buvo galima įsigyti už pinigus.
Žiniasklaidą trečiadienį ėmė atakuoti abiturientų elektroniniai pranešimai apie nesąžiningą lietuvių kalbos brandos egzamino laikymą – esą iš anksto buvo žinomos užduotys, jas buvo galima įsigyti už pinigus.
Situacija susirūpinę Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnai bei Nacionalinio egzaminų centro atstovai apie susidarusią situaciją kalbėjosi su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais.
STT atstovas spaudai Bernardas Gailius BNS sakė, kad kol kas nėra gautas oficialus šių institucijų pareiškimas, todėl tarnyba kol kas negali pradėti tyrimo ir priimti kokių nors sprendimų.
Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas trečiadienį sudarė komisiją, kuri aiškinsis lietuvių gimtosios kalbos (testo) valstybinio brandos egzamino užduoties galimo paviešinimo faktus ir pasiūlys sprendimą dėl egzamino rezultatų pripažinimo arba anuliavimo.
„Sprendimas, ar egzaminas bus perlaikomas, bus paskelbtas iki šio penktadienio“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.
„Jums rašo abiturientė, kuri šiandien laikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą Kačialovo mokykloje, čia laikė Pilaitės vidurinės mokyklos, Viršuliškių mokyklos ir Žvėryno gimnazijos moksleiviai. Šis egzaminas buvo rašomas nesąžiningai, kadangi labai daug mokinių turėjo egzaminų užduotis su atsakymais iš anksto. Dar prieš įeinant i klasę, kur turėjo vykti egzaminas, bendraklasiai ir kitų mokyklų mokiniai sakė, kad tikrai bus Milošo straipsnis “Į tremtį„ teksto suvokimo užduotyje ir kad nebus kalbos kultūros užduoties, nors ji ankstesniuose egzaminuose būdavo visada. Atsivertus užduočių lapą paaiškėjo, kad tai tiesa“, – rašoma BNS atsiųstame Lina prisistačiusios abiturientės elektroniniame laiške.
Mergina teigia trečiadienį laikiusi lietuvių kalbos valstybinį egzaminą.
„Parašiau jums laišką, kuriame yra informacijos apie tai, kad egzaminas buvo parašytas iš anksto turint užduotis ir atsakymus“, – teigia ji.
Abiturientė skundžiasi, kad testo suvokimo užduotis buvo gana sunki ir ilga, tačiau įtartinai daug mokinių iš egzamino išėjo po 45 min.– 1 val.15 min. Tie, kurie iš anksto neturėjo užduočių, sakė, kad teksto suvokimo užduotis buvo labai sunki ir kad jie vos spėjo ją atlikti.
Po egzamino priėjus prie būrelio mokinių, kurie labai anksti išėjo iš egzamino, ši abiturientė tiesiai paklausė, ar jie turėjo užduotis. Iš jų pasigirdo tokie atsakymai: „Aha turėjau“, „Aš už 50 Lt gavau“, „O aš atsišviečiau“, „Ai, nu nekalbam daugiau apie tai“...
„Su mokiniais, kurie neturėjo užduočių, nuėjome pas direktorę. Papasakojus, kad egzaminas parašytas nesąžiningai, ji atsakė, kad žino. Taip pat ir toje mokykloje, kurioje ji buvo vykdytoja, mokiniai iš egzamino išėjo labai anksti, o jai užkalbinus iš egzamino išeinančią merginą ir paklausus kaip jai sekėsi, ši atsakė, kad draugas jai anksčiau sakė, jog bus tekstas “Į tremtį„ ir kad jis jau prieš dvi dienas buvęs internete, bet ji nepatikėjusi, tačiau šiandien pasirodė, jog tai yra tiesa“, – rašoma elektronniame laiške.
Valstybinį lietuvių kalbos testo egzaminą laikiusi DELFI skaitytoja šiam portalui atsiuntė nukopijuotą skyrybos užduotį, kuri, pasak jos, buvo patalpinta internete egzamino išvakarėse.
„Studijos.lt forume vakar naktį buvo užduotas toks klausimas, kuris šiandien buvo valstybiniame teste. Tai akivaizdus egzaminų pirkimo pavyzdys“, – DELFI konstatavo moksleivė.
Dvyliktokė teigė nesuprantanti, kodėl demokratinėje valstybėje, kai visiems svarbios lygios teisės ir galimybės, vyksta „tokie idiotiški, korumpuoti nesusipratimai, žlugdantys daugumą abiturientų“.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.