Maždaug 17 tūkst. žmonių nuo druidų iki „Naujojo amžiaus“ sekėjų nepabūgo prasto oro ir trečiadienį susirinko Stounhendže.
Maždaug 17 tūkst. žmonių nuo druidų iki „Naujojo amžiaus“ sekėjų nepabūgo prasto oro ir trečiadienį susirinko Stounhendže pasitikti saulės, patekėjusios ilgiausiai metų dienai.
Po visą naktį Pietvakarių Anglijos Solsberio lygumoje trukusių linksmybių 4 val. 58 min. vietos (6 val. 58 min. Lietuvos) laiku vienoje garsiausių pasaulio priešistorinių vietų išaušo diena.
Tačiau saulės garbintojų džiaugsmą aptemdė nepastovus oras – magiškiausiu momentu saulės spinduliams teko veržtis pro storus debesis.
Kiekvienais metais birželio 21-ąją vasaros saulėgrįža į Stounhendžą privilioja druidus, hipius, „Naujojo amžiaus“ keliautojus ir paprastus linksmybių mėgėjus, prie 5 tūkst. metų senumo statinių norinčius patirti mistinį įvykį.
Kai skambant pagonių būgnams saulė pakyla virš Kulno akmens (Heel Stone), kai kurie žmonės dainuoja, kai kurie ploja, o dar kiti medituoja.
Tačiau triukšmingoms linksmybėms sutrukdė smarkus lietus, pylęs nuo 2 iki 3 val. nakties ir gerokai sumažinęs žmonių skaičių nuo prognozuotų 25 tūkstančių.
„Šios dienos saulėtekis buvo įspūdingai neįspūdingas“, – sakė vienas iš jų.
Viltšyro policijos atstovė spaudai nurodė, kad į Stounhendžą atvyko maždaug 17 tūkst. saulės garbintojų, ir pažymėjo, kad policija per naktį sulaikė keturis asmenis – du iš jų dėl girtuokliavimo ir chuliganiško elgesio, o likusius du – dėl mažesnių viešosios tvarkos pažeidimų.
Nors Stounhendžas yra atviras lankytojams ištisus metus, 9-ajame dešimtmetyje po policijos ir saulės garbintojų susirėmimų, įvykusių per vasaros saulėgrįžos šventę, buvo įvesti kai kurie apribojimai.
Akmenų luitai, kurių aukštis siekia nuo trijų iki šešių metrų, yra išsidėstę koncentriniais apskritimais.
Istorikai apskaičiavo, kad jie buvo pastatyti laikotarpyje nuo 3 tūkst. iki 1 600 metų pr.Kr., tačiau nepaisant metų metais trukusių tyrimų, nesutaria, kas čia buvo – šventykla, kapinės, observatorija ar kokios nors kitos paskirties statinys.
Stounhendžas nėra didžiausias akmenų ratas pasaulyje, tačiau vienintelis, turintis langų sąramas, kurios daro jį unikalų. 1986 metais jis buvo paskelbtas pasaulio istorinio paveldo vieta.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.