Pastaruoju metu gausūs lietūs rytinėje bei pietrytinėje šalies dalyse atgaivino sausros ir karštų orų išsekintas upes.

Pastaruoju metu gausūs lietūs rytinėje bei pietrytinėje šalies dalyse atgaivino sausros ir karštų orų išsekintas upes. Vandens lygis Nemune, Neryje, Merkyje ir Verknėje, Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, jau aukštesnis už vidutinį daugiametį rugsėjo mėnesio lygį, Žeimenoje ties Pabrade priartėjo prie vidutinio.

Tačiau po sausros vis dar neatsigauna vakarų ir vidurio Lietuvos, kur iškrito mažiau kritulių, upės. Šiandien, rugsėjo 5 d., mažesnis už gamtosauginį vandens debitas tebėra Nevėžyje ties Panevėžiu, Ventoje ties Leckava, Minijoje ties Kartena, Nemunėlyje ties Tabokine.

Vandens telkiniai pradėjo sekti dar birželį, kai įsivyravo karšti ir sausi orai. Pirmasis didelis upės nusekimas buvo užregistruotas birželio 20 d. Jūroje ties Taurage. Mėnesio pabaigoje Sidabra, Platonis, Virčiuvis, Beržtalis ir kiti maži Lielupės baseino intakai Joniškio ir Pakruojo rajonuose jau netekėjo, vagose buvo tik stovinčio vandens. Nusekusių iki kritinio lygio upių daugėjo: liepos 1 d. tokį lygį pasiekė Nevėžis ir Bartuva, liepos 4 d. – Venta, liepos 12 d. – Neris ties Vilniumi.

Vanduo šalies upėse slūgo visą liepą. Jo vidutinis lygis buvo 4-64 cm žemesnis už vidutinį daugiametį liepos mėnesio lygį. Upės seko ir rugpjūčio pradžioje. Po to prasidėję lietūs pristabdė slūgimą, o kai kur ir pakėlė vandens lygį. Jis paskutinėmis mėnesio dienomis pietryčių Lietuvos upėse pakilo iki vidutinio daugiamečio rugpjūčio lygio ar net tapo aukštesnis už jį.