Pagal Europos Tarybos direktyvą, ES valstybės turi nuolat stebėti vandenis, kurie yra teršiami ar gali būti teršiami iš žemės ūkio šaltinių, kad parengtų ir vykdytų šių vandenų taršos mažinimo programas.

Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Almantas, pagal Europos Tarybos direktyvą, ES valstybės turi nuolat stebėti vandenis, kurie yra teršiami ar gali būti teršiami iš žemės ūkio šaltinių, kad parengtų ir vykdytų šių vandenų taršos mažinimo programas. Valstybinės vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programos, parengtos laikantis Lietuvos derybinių įsipareigojimų įgyvendinti minėtą direktyvą, tikslas yra parengti priemones, kurios užtikrintų vandenų apsaugą nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių. Programoje numatytas žemdirbių mokymas, stambių gyvulininkystės ūkių skleidžiamos taršos prevencija ir likvidavimas, subalansuotos žemdirbystės sistemos įgyvendinimas, taršos iš žemės ūkio šaltinių stebėsenos sistemos įdiegimas, mokslo tiriamieji darbai ir kitos konkrečios priemonės taršai mažinti. Pasak Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Gedimino Almanto, programoje numatyti žingsniai ketveriems metams nuo įstojimo į ES, priemones įgyvendinant ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 300 sutartinių gyvulių. Numatytoms priemonėms finansuoti bus naudojami valstybės biudžeto asignavimai, ES struktūrinių fondų ir žemės ūkio veiklos subjektų lėšos.