Mokslininko manymu, ir moteriškos, ir vyriškos devintojo dešimtmečio šukuosenos negali patikti priešingos lyties žmonėms, kadangi pasąmonėje žmonėms labiau patinka simetriškų veido bruožų savininkai. Profesorius Macus Du Sautoy kaip pavyzdį pateikė dar dešimtojo dešimtmečio pabaigoje darytus eksperimentus, kuomet moterims duodavo pauostyti marškinėlius, kuriuos įvairūs vyrai nešiojo kelias dienas, ir paprašė aklai išsirinkti patraukliausią.

Moterys išsirinkdavo vyrus su simetriškais veido bruožais. Tiesa, pagal M. du Sautoy sąryšio tarp veido bruožų ir šukuosenos logiką visiškai nepatrauklūs turi būti įstriži skyrimai, geometrinės šukuosenos ir tokie populiarūs tarp šiuolaikinio jaunimo kirpčiukai į vieną pusę.

Giminę pratęsti

Pagal paplitusią Macus Du Sautoy teoriją, žiūrėdami į priešingos lyties žmogų, mes pasąmoningai vertiname jį kaip giminės pratęsėją.

Taip tarytum paaiškinami visi amžini grožio kanonai: balti dantys, sveikas raudonis, tankūs ilgi plaukai ir lygi oda rodo, kad moters sveikatos būklė leidžia pradėti vaiką, plona talija demonstruoja, kad ji ne nėščia, platūs klubai reikalingi išnešioti vaisių, o didelė krūtinė – garantija, kad vaikas gaus motinos pieno.

Analogišku būdu moterys vertina vyrus: pavyzdžiui, išvystyti pečiai reikalingi apginti ir žmoną bei vaikus, taip pat garantuoja, kad vyras bus tinkamas išmaitinti šeimą.

Madinga, bet prieš evoliuciją

Teorija labai paplito, tačiau buvo kritikuojama tiek kitų mokslininkų, tiek ir paprastų piliečių.
Skirtingu metu ir skirtingose Žemės rutulio vietose gražiais buvo laikomi ir vis dar laikomi aristokratiškas blyškumas, juodai nudažyti dantys, belytės figūros ir trumpi kirpimai.
Vertinant pagal šią patrauklumo teoriją, devintojo dešimtmečio mada – tikras košmaras.

Didžiuliai petukai, „šikšnosparnio“ rankovės ir ilgi beformiai marškinėliai atima moteriškumą iš bet kurios figūros, neleidžia įvertinti santykio tarp talijos ir klubų, iškreipia netgi smėlio formos siluetą.

Jei moteris apsikirpusi devintojo dešimtmečio stiliumi, įvertinti jos plaukų sveikatą nebelieka galimybės. Be to, permanentinis sušukavimas, aukštos šukuosenos, daug plaukų lako (dažnai blizgančio) ir ekstravagantiški dažymo būdai kenkė plaukams, juk prieš dvidešimt penkis metus kosmetinių priemonių sudėčiai nebuvo keliami itin aukšti reikalavimai.

Tas pats pasakytina apie makiažą. Maža to, kad gausi dekoratyvinė kosmetika ne itin gerai veikė odos būklę, bet po devintojo dešimtmečio grimu buvo sunku įžvelgti, kokio moteris amžiaus.

Nostalgija stiliaus nusikaltimams

Ryškus raudonis, violetiniai arba purpuriniai lūpų dažai, perlamutriniai šešėliai, riebios strėlytės ant vokų ir daug sluoksnių tušo ant blakstienų – tai devintojo dešimtmečio „mergina iš viršelio“.

Kostiumo istorijos ir mados psichologijos specialistai devintąjį dešimtmetį laiko kičo ir neskoningumo dešimtmečiu.
Prie pagrindinių „stiliaus nusikaltimų“ priskiriami šnarantys ir blizgantys sportiniai kostiumai, rėkiantys neoninių oranžinių, rožinių ir žalių spalvų deriniai, ažūrinės pėdkelnės ir plastmasinė bižuterija.

Be to, po aerobikos bumo į madą grįžo mini sijonėliai (o jei maksi, tai būtinai su aukštu iškirpimu), kurie turėjo demonstruoti daugybės užsiėmimų sporto salėje rezultatus. Šiuos sijonėlius, taip pat kaip ir leginsus, kažkokiu būdu iš sportinių rūbų tapusius kasdieniniais, vilkosi visi, nepriklausomai nuo figūros.
Kur kas nekaltesnės devintojo dešimtmečio tendencijos – džinsiniai drabužiai, apačioje susiaurintos kelnės, balti sportiniai bateliai ir odinės striukės.

Beje, devintojo dešimtmečio stilius vis dar turi ištikimų gerbėjų, kurie kuria interneto bendruomenes ir rengia teminius vakarėlius, o interneto aukcione eBay dar galima įsigyti megztinį su liureksu, nuo pečių krentantį topą arba kelnes su užtrauktukais išilgai klešnių.

„Don‘t Worry Be Happy“

Prisiminkime XX a. devintojo dešimtmečio stiliaus ikonas: C.C. Catch arba vien ko verti serialo „Dinastija“ veikėjai. Kartkartėmis mados pasirodymuose galima pamatyti aprangos detales ir aksesuarus „iš devintojo dešimtmečio“: ryškius getrus, minkštas apyrankes ir gumytes plaukams, odines striukes su metaliniais užsegimais, plačius diržus ir ilgus marškinėlius su tokiais užrašais, kaip „Don‘t Worry Be Happy“.

Tačiau didžioji dauguma to, ką nešiojo šį keistą dešimtmetį, greičiausiai jau nebegrįš į madą, ir ačiū Dievui. Nes Macus Du Sautoy teisus: asimetriška gal ir madinga, tačiau laikina, nes gražu, kas simetriška – amžina.