Dar XIX a. mokslininkai pastebėjo, kad skruzdėlės… laidoja savo seseris. Ar tai nebyloja apie jų protą?..

Dar XIX a. mokslininkai pastebėjo, kad skruzdėlės… laidoja savo seseris. Ar tai nebyloja apie jų protą? Juk sunku patikėti, kad mirusiais draugais rūpintųsi gyva būtybė, kuri neturi proto. Tolesniais tyrimais nustatyta, kad tikrai negyvi kūnai skruzdėlyne nepaliekami, juos skruzdėlės darbininkės išneša į tam tikrą vietą, atokiau nuo „namų“. Kodėl jos taip daro? Mat skruzdėlėms labai svarbi „kvapų kalba“. Kvapia medžiaga – feromonu skruzdėles praneša visoms kitoms, kur galima rasti maisto. Pavojaus atveju išskiriamas kitas feromonas. Su kvapais susijusios ir skruzdėlių laidojimo „apeigos“. Pūvantis kūnas pradeda skleisti „mirties kvapą“, todėl skruzdėlės tokius lavonus ir tempia toliau nuo skruzdėlyno. Visa tai įrodyta eksperimentu. Tyrėjai aptepė lavono feromonu gyvą skruzdėlę. Netrukus ją sučiupo laidotuvininkės ir nugabeno į „kapines“, nors tariamasis numirėlis atkakliai priešinosi. Iš kapinių bėgo atgal, bet dar kelyje tos pačios skruzdėlės vėl nugabeno ten, kur turi būti visi skleidžiantys „mirties kvapą“. Tokios linksmos laidotuvės truko tol, kol išgaravo kvapas. Taip buvo įrodyta, kad skruzdėlės veikia ne proto, o instinkto skatinamos.