Japonų mokslininkų tyrimų rezultatai patvirtina anksčiau iškeltą prielaidą, kad dažniau sapnuoti spalvotai yra linkę jaunesni žmonės. Mokslininkai žmonių galimybę sapnuoti spalvotai tiria jau nuo XX a. pradžios. 1915–1950 m. surinkti duomenys liudija, kad dauguma sapnų būdavo nespalvoti. Tačiau 7-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį surengtos apklausos liudija, kad sapnuose respondentai matydavo vienokias ar kitokias spalvas. Panašios spalvingumo tendencijos vyrauja ir nūdienos sapnų pasaulyje.

Amerikos psichologų asociacijos paskelbtame pranešime rašoma, jog viena to priežasčių gali būti didesnis spalvotų televizorių paplitimas.

Japonų mokslininkų grupė apklausė 1,3 tūkst. žmonių. Respondentų apie sapnus buvo teiraujamasi dusyk, o tarp pirmosios ir antrosios apklausos – 16 metų pauzė.

Tik kas penktas 60 metų ir vyresnio amžiaus apklausos dalyvis teigė sapnuojąs spalvotai. Tarp respondentų, dar nesulaukusių 30-ies, spalvotus sapnus sapnavę teigė 80 proc.

Mokslininkų teigimu, spalvotų sapnų skaičius laikotarpiu nuo 1993 iki 2009 metų gerokai išaugo. Japonai, kurie pirmosios apklausos metu 1993 m. buvo jaunesni negu 20 metų, tikėtina, spalvotą televiziją buvo žiūrėję visą savo gyvenimą ar bent jau didžiąją jo dalį.

Nors ankstesni tyrimai yra parodę, kad senstant spalvotai sapnuojama vis rečiau, vis tik spalvotos televizijos žiūrėjimas gali koreguoti šias tendencijas ir padidinti spalvotų sapnų dažnį vyresniame amžiuje.

Tiesa, sprendžiant iš tyrimo duomenų, įtakos sapnų spalvingumui televizija turi dažniausiai tik tuo atveju, jei spalvotas televizorius buvo žiūrimas nuo mažų dienų. Svarbiausias laikotarpis šiuo aspektu – nuo 3-iųjų iki 10-ųjų gyvenimo metų, kuomet formuojasi sapnavimą nulemiantys psichikos procesai.