Vos išsukus iš judrios pagrindinės Stambulo centro gatvės stovi paminklas popiežiui Benediktui.
Vos išsukus iš judrios pagrindinės Stambulo centro gatvės stovi paminklas popiežiui Benediktui, kuris paminklinėje lentoje giriamas kaip „visų žmonių, nepriklausomai nuo tautybės ar tikėjimo, geradarys“.
Šį bronzinį, didesnį nei žmogaus ūgio paminklą lapkričio pabaigoje lankydamasis Turkijoje su ganytojišku vizitu aplankys popiežius Benediktas XVI, šiuo metu užsitraukęs musulmonų pasaulio rūstį už neseniai išdėstytas pastabas apie islamą.
Kas tai – susitaikymo gestas iš musulmoniškas šaknis turinčios vyriausybės, ką tik pavadinusios vokiečių kilmės popiežiaus žodžius „bjauriais ir nelemtais“, pusės? O gal smarkiai apsirikta laike?
Atsakymas paprastas: nei viena, nei kita. Paminklas buvo pastatytas 1921 metais siekiant pagerbti popiežių Benediktą XV, paskutinįjį taip pasivadinusį Katalikų Bažnyčios vadovą, iki 2005 metų balandį popiežiumi išrinktas vokietis kardinolas Josephas Ratzingeris (Jozefas Racingeris) pasirinko Benedikto XVI vardą.
J.Ratzingeris sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl apsistojo ties tokiu vardu, buvo nenuilstamos paskutiniojo Benedikto pastangos sustabdyti Pirmąjį pasaulinį karą.
Italų kilmės Benediktą XV Turkija pagerbė už tai, kad šis atidarinėjo katalikiškas ligonines visoms karo aukoms, nepaisant to, kurioje pusėje jos kovėsi. Tuometė Osmanų imperija ėjo išvien su kita imperija, kuri karą pralaimėjo, – Vokietija.
„Jam nepavyko baigti karo, todėl jis darė, ką galėjo, kad palengvintų karo aukų kančias“, – aiškino monsinjoras Georgesas Marovitchius (Georgesas Marovičius), atstovaujantis vyskupams, ganantiems nedidukę šios musulmoniškos šalies Romos ir Rytų apeigų katalikų bendruomenę.
Atsiliepdama į popiežiaus kvietimą, Ispanijos ambasada įsteigė mažą ligoninę, o seserys savo vienuolynuose įrengė palatas sužeistiems Osmanų imperijos kareiviams bei pasiligojusiems karo belaisviams austrams ir italams, kurie buvo verčiami dirbti Anatolijos kasyklose ir tiesti geležinkelius.
Pasak istoriko Rinaldo Marmaros, besidominčio Vatikano veiklos apraiškomis Stambule, kai Bažnyčios tarnai pradėjo rinkti pinigus popiežiaus paminklui, lėšų jam skyrė ne tik sultonas Mehmetas VI, bet ir musulmonų, žydų, armėnų ir kitos tautinės bendruomenės.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.