Švedų mokslininkai rado pusės milijardo metų senumo ekskrementų, kuriuos, kaip manoma, galėjo palikti senovinis jūrų kirminas, ir tikisi, jog šis atradimas padės geriau perprasti priešistorines ekosistemas, trečiadienį paskelbė tyrėjai.

„Mes radome suakmenėjusių ekskrementų, datuojamų 500 mln. metų“, – naujienų agentūrai AFP džiaugėsi Lundo universiteto mokslininkas Fredrikas Terfeltas.

„Tai unikalus radinys, bent jau šioje pasaulio dalyje“, – teigė F.Terfeltas ir pridūrė, kad senesnių koprolitų, kaip vadinamos suakmenėjusios išmatos, datuojamų prieš 542-500 mln. metų buvusio Kambro laikotarpiu, rasta tik Kinijoje.

F.Terfelto vadovaujama mokslininkų grupė negalėjo pasakyti, kokio tai gyvūno išmatos, tačiau mano, jog jų galėjo palikti nedidelis jūrų kirminas, priklausęs šeriažandžių (Chaetognatha) šeimai ir galėdavęs užaugti iki 10 centimetrų ilgio.

„Mes nedaug žinome apie tokio senumo ekosistemas, tad šis radinys suteiks mums žinių, kaip tarpusavyje sąveikavo organizmai“, – teigė F.Terfeltas.

Pavyzdžiui, radinys rodo, kad kirminas mito tik dviejų rūšių smulkiais bestuburiais.

F.Terfeltas pridūrė, kad iškasenos forma, aiškiai nuo aplinkui esančių uolų atsiskiriančios jos ribos, tankis ir didelis joje esančio fosforo kiekis aiškiai byloja, jog tai – ekskrementai.

Šį radinį mokslininkai aptiko dar 2003 metais, pietrytinės Skanės provincijos Andrarumo vietovėje, tačiau, pasak F.Terfelto, jis „buvo paliktas ant lentynos“ ir mokslininkų dėmesio sulaukė vos prieš pusmetį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.