Leonardo Da Vinci „Mona Liza“ iš pradžių „vilkėjo“ rafinuotą nėščiosios drabužį, o jos plaukai buco susukti į kuodą.
Leonardo Da Vinci (Leonardo Da Vinčio) „Mona Liza“ iš pradžių „vilkėjo“ rafinuotą nėščiosios drabužį, o jos plaukai buco susukti į kuodą – tokias detales, kurias dabar slepia vėlesni sluoksniai, atskleidė trimačio vaizdo gavimo technologijos, antradienį pranešė mokslininkai.
Kanados Nacionalinės tyrimų tarybos (NTT) tyrėjai per spaudos konferenciją Otavoje paskelbė, kad pirmuosius šio šedevro trimačius atvaizdus gavo naudodamiesi sudėtingu lazeriniu skeneriu.
„Tai tokia “Mona Liza„, kokios dar nebuvome matę“, – sakė NTT pirmininkas Pierre'as Coulombe'as (Pjeras Kulonbas).
NTT mokslininkų grupė 2004 metų spalį Prancūzijos valstybinių muziejų agentūros prašymu nuvyko į Paryžių tirti Luvre kabančio garsiojo šedevro.
Skenavimo metu paaiškėjo, kad paveiksle paslaptingai besišypsanti moteris iš pradžių buvo nutapyta su kuodu, o ne su laisvai ant pečių krintančiais plaukais.
Šis atradimas išsprendė seną problemą, susijusią su tuo, kad Italijoje 16 amžiuje palaidais plaukais vaikščiodavo tik mergaitės ir nedorybingos moterys, sakė minėtos prancūzų agentūros projekto vadovas Bruno Mottinas (Briuno Motenas). Pasirodė, kad tikroji Mona Liza turėjo socialinę padėtį.
Be to, anksčiau ji buvo nutapyta su drabužiu, panašiu į to meto nėščiųjų ir kūdikius maitinančių moterų drabužius, parodė skenavimas infraraudonaisiais spinduliais.
Tikroji Mona Liza turėjo tris vaikus. Turtingas Florencijos pirklys Francesco del Giocondo (Frančeskas del Džokondas) kažkuriuo metu nuo 1503-iųjų iki 1506-ųjų pasamdė Leonardo nutapyti jo žmoną, kuri buvo neseniai pagimdžiusi antrąjį vaiką, bet dailininkas paveikslą pasiliko sau ir tobulino jį iki pat savo mirties, tikriausiai pakeisdamas pavaizduotos moters šukuoseną ir kitas detales.
Mokslininkai taip pat papildė žinias apie Leonardo Da Vinci tapymo techniką, įskaitant jo sfumato – modeliavimą švelniais šviesos ir šešėlių perėjimais.
„Šiame paveiksle nėra kažkokios ypatingos paslapties kaip (Dano Browno (Deno Brauno) knygoje) “Da Vinčio kodas„ (The Da Vinci Code), – sakė B.Mottinas. – Tačiau šiame paveiksle Leonardo bandė įamžinti gyvenimo esmę ... Jis įkūnija visą jo meistriškumą ... Tai tikroji paslaptis, kurią atskleidėme“.
Tyrėjai pastebėjo, kad paveiksle nematyti potėpių teptuku, – tai rodytų, kad dailininkas galėjo tapyti pirštais, jeigu ne tai, kad ant kūrinio nematyti ir pirštų atspaudų.
Skenavimo metu pastebėt, kad tamsesnės sritys, pavyzdžiui, akys ir lūpų kampučiai, yra storesnės, „iš plonai užteptų lako sluoksnių“, sakė mokslininkas Francois Blais (Fransua Blė).
Tačiau kaip Leonardo užtepė pigmento ir aliejinio tirpiklio sluoksnius, lieka paslaptis, sakė jis.
„Nutapyta itin plonai, bet, pavyzdžiui, plaukų sruogų detalės, yra itin aiškios. Tad ši technika nepanaši į nieką, ką esame matę“, – sakė Johnas Tayloras (Džonas Teiloras) iš NTT.
12 cm ilgio įtrūkimas paveikslo viršuje, kuris kėlė muziejininkų nerimą, atrodo stabilus, sakoma mokslininkų pranešime. Jis tikriausiai atsirado išimant paveikslą iš pirmųjų rėmų kažkuriuo metu nuo 18 amžiaus vidurio iki 19 amžiaus pradžios buvo užtaisytas.
Be to, dešinėje paveikslo pusėje yra 12 mm aukščio medžio iškilimas, bet Monos Lizos šypsenos jis negadina.
Paveikslas Luvre buvo skenuojamas dvi naktis 2004-ųjų spalį, prieš dedant jį į naują stiklo futliarą.
B.Mottinas sakė, kad nors „Moną Lizą“ muziejuje kasmet pamato 7 mln. lankytojų, mokslininkai neturėjo daug galimybių tirti šį paveikslą laboratorijoje. Tai buvo padaryta tik kartą 4-ajame dešimtmetyje, 1952 metais ir dabar.
„Ji kenčia nuo savo šlovės“, – sakė jis.
Naujieji atvaizdai padės muziejininkams tęsti tyrimus neliečiant paties paveikslo ir išbandyti naujas restauravimo technikas su trimačiu modeliu, sakė J.Tayloras.
Minima kanadiečių technologija anksčiau buvo skenuojama Michelangelo (Mikelandželo) statula „Dovydas“ ir tokių dailininkų, kaip Auguste'o Renoiro (Ogiusto Renuaro) ir Jeano-Baptiste'o Camille'io Corot (Žano Batisto Kamilio Koro) paveikslai.
Ji taip pat buvo naudojama kuriant tokių Holivudo filmų kaip „Žiedų valdovas“ (Lord of the Rings) animaciją, ir tikrinant NASA erdvėlaivio „Atlantis“ termoizoliacinio sluoksnio pokyčius skrydžio metu.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.