Čingischanas, labiau garsus savo užkariavimais Azijoje, Europoje bei Artimuosiuose Rytuose ir viena didžiausių imperijų pasaulyje, taip pat laikomas globalizacijos pradininku.
Čingischanas, labiau garsus savo užkariavimais Azijoje, Europoje bei Artimuosiuose Rytuose ir viena didžiausių imperijų pasaulyje, taip pat laikomas globalizacijos pradininku, pirmadienį praneša Kinijos valstybinė žiniasklaida.
„Globalizaciją įsivaizduojame kaip “Coca-Cola„ pardavinėjimą Kolkatoje (Kalkutoje) ar “Starbucks„ Šanchajuje, – rašo “China Daily„. – Tačiau mokslininkai teigia, kad šis procesas prasidėjo prieš 800 metų, kai Čingischanas kūrė savo imperiją“.
Čingischanas sukūrė „didžiausią per visą istoriją ištisinę žemyninę imperiją“, taip paskatindamas prekybinius ir kultūrinius mainus, kuriuos galima lyginti su šių laikų globalizacijos koncepcija, rašoma straipsnyje, kuriame cituojami specialistai, sekmadienį dalyvavę simpoziume Mongolų imperijos 800 metų jubiliejui paminėti.
Straipsnyje neužsimenama apie jo, kaip apie negailestingo ir kraugeriško užkariautojo, reputaciją.
„Ekonominiai ir kultūriniai mainai galėjo maksimaliai plėtotis, o civilizacijos, kurios anksčiau buvo izoliuotos, susijo, – sakė Hao Shiyuanas (Hao Šijuanas) iš Kinijos socialinių mokslų akademijos. – Tai globalizacijos požymiai: erdvės traukimasis, laiko traukimasis ir sienų nykimas“.
Vienas Mongolijos akademikas sakė, kad Čingischanas, kuris savo imperijos centru padarė Mongoliją, globalizaciją skatino „kaip joks kitas valdovas iki jo“.
Simpoziume dalyvavo daugiau kaip 50 specialistų ir mokslininkų iš Kinijos, Mongolijos, Rusijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.