Ispūdingais plastiniais ir reljefiniais drožiniais papuoštai senovinei spintai įsigyti skirta daugiau nei 100 tūkst. litų iš rėmėjų paaukotų lėšų, pranešė Valdovų rūmų paramos fondas.
Atstatomiems Valdovų rūmams nupirktas prancūziškas 16 amžiaus pabaigos baldas – riešutmedžio kredensas.
Ispūdingais plastiniais ir reljefiniais drožiniais papuoštai senovinei spintai įsigyti skirta daugiau nei 100 tūkst. litų iš rėmėjų paaukotų lėšų, pranešė Valdovų rūmų paramos fondas.
Prancūzišką vėlyvojo renesanso baldą apžiūrėjo ir įvertino Lietuvos dailės muziejaus direktorius bei Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programos vadovas menotyrininkas Romualdas Budrys, šio muziejaus P. Gudyno restauravimo centro meninių baldų aukščiausios kategorijos restauratorius-ekspertas Alfonsas Gudzevičius, kiti specialistai ir Valdovų rūmų paramos fondo atstovai.
Po pirminės apžiūros specialistai konstatavo, jog šis kredensas – autentiškas, originalus, gerai išlikęs baldas, turintis ypatingą meninę vertę, todėl visiškai atitinka chronologinius, meninio lygio, kilmės, tipologijos ir kitus kriterijus, keliamus įsigyjamoms Valdovų rūmų interjerų vertybėms.
Specialistai mano, jog tai – Prancūzijoje (greičiausiai Liono regione) dirbusių meistrų darbo kredensas. Gali būti, kad baldas sukurtas su Fontainebleau architektūros ir dailės mokykla susijusių italų ar jų įtakoje dirbusių prancūzų meistrų, kurių kūryboje pastebimi jau ir manieristiniai elementai.
Baldas sukurtas pagal žymaus prancūzų architekto ir interjerų bei baldų dizainerio Jacques Androuet du Cerceau (Žako Andre Sorso) piešinius ir graviūras. Šio menininko stiliaus kūriniai buvo labai mėgiami 16 amžiaus pabaigos prabangiausiose Prancūzijos valdovų bei įtakingiausių didikų pilyse ir rūmuose.
16 amžiaus Lietuvos valdovai ir didikai palaikė aktyvius politinius, kultūrinius ir meninius ryšius ne vien su Vidurio Europa ir Italija, bet ir su Prancūzija. Kaip žinoma, pirmasis elekcinis Lietuvos ir Lenkijos valdovas po Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos pabaigos buvo prancūzų princas, vėlesnis karalius Henrikas III Valua.
Valdovų rūmams įsigytas baldas kaip tik atspindi Henriko Valua epochą, stilistiškai yra artimas tiek Žygimanto Augusto valdymo pabaigos, tiek ir pradiniam Vazų dinastijos valdymo Lietuvoje ir Lenkijoje periodui.
Įsigytas kredensas taps viena svarbiausių atkurtų Valdovų rūmų minėtų epochų interjerų puošmenų, atspindinčių to meto stilistines nuostatas ir valdovų meninį skonį.
Kredensas kartu su kitomis rūmų interjerams įsigytomis vertybėmis šiuo metu yra saugomas Lietuvos dailės muziejuje. 2006 metų liepos 6 dieną meno vertybės bus pristatytos visuomenei, kai Valstybės dienos proga Taikomosios dailės muziejuje bus atidaryta atnaujintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radinių ir įsigytų bei dovanotų vertybių paroda.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.