Sunku net apsakyti, kaip įvairiose pasaulio šalyse skiriasi valgymo tradicijos.

Sunku net apsakyti, kaip įvairiose pasaulio šalyse skiriasi valgymo tradicijos. Pavyzdžiui, pagal kai kurių centrinės Brazilijos indėnų genčių tradicijas, žmogus turi valgyti vienas. Jei kas nors bent akies krašteliu pamato šios genties žmogų valgantį, šis pasijunta lyg nuogas. Daugelis Afrikos ir Polinezijos kraštų vadų taip pat valgo vieni – už jų vienatvės pažeidimą valgant gresia netgi mirties bausmė. Tuo tarpu didžiojoje pasaulio dalyje valgymas kartu yra draugystės simbolis.

Ne visiems reikia stalo
Ne visose pasaulio šalyse žmonės laikosi papročio valgyti prie stalo. Daug kur valgoma sėdint ant žemės. Valgyti tiesiog ant žolės susėdama Polinezijoje. Kai kur patiesiamas specialus patiesalas, pavyzdžiui, Arabų šalyse – kilimas.
Japonai klūpėdami ant žemės, pasikloję tatamį, geria arbatą. Tai nepaprastai sudėtingas ir svarbus ritualas. Merginos prieš tekėdamos įstoja į specialią mokyklą, kurioje mokoma, kaip šeimininkė ir svečiai turi elgtis arbatos gėrimo ceremonijoje, mokoma, kaip parinkti ir serviruoti indus, kaip turi būti pilamas vanduo iš virdulio, kaip laikyti puodelį geriant arbatą ir t. t.

Stalo įrankiai
Seniausias stalo įrankis, be jokios abejonės, yra peilis. Jis žinomas visuose pasaulio kraštuose jau nuo akmens amžiaus. Šaukštas, kaip valgymo įrankis, atsirado V–III tūkst. pr. m. e., bet jis pasirodė reikalingas ne visoms tautoms. Japonijoje šaukštai nenaudojami net kai valgoma sriuba – čia ji geriama iš lėkščių. Šioje šalyje valgant siurbčioti visai nėra nemandagu. Beje, kiniškas šaukštas visai kitokios formos nei europietiškas, ir ne metalinis, o keramikinis.
Šakutė, palyginti su peiliu, dar visai jaunutė. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ji paminėta maždaug prieš tūkstantį metų. Net Europoje ji įsitvirtino vos prieš šimtą ar du šimtus metų, nes tikėta, kad Dievo duotas maistas turi būti valgomas Dievo duotais pirštais.
Kad šakutės populiarios šiandien, taip pat negalima sakyti. Mat su ja valgyti patogu gal tik pusei pasaulio žmonių. Visoje Rytų Azijoje (Japonijoje, Kinijoje, Vietname, Korėjoje) valgoma su specialiomis lazdelėmis. Šis valgymo įrankis išrastas Kinijoje maždaug prieš 3000 arba 5000 metų. Nuo vaikystės įpratę valgyti lazdelėmis žmonės lengvai ir greitai jomis paima net ryžių grūdelius. Tačiau tiems, kas pratęs valgyti su šakute, pirmą kartą į rankas paėmus lazdeles, gali tekti likti visai alkaniems.

Valgyti rankomis
Arabų šalyse daug patiekalų valgoma rankomis, tiksliau pasakius, viena ranka – dešiniąja. Kairioji ranka arabų kultūroje yra skirta „nešvarioms“ užduotims ir su ja liesti maisto negalima. Išimtis – kairiarankiai. Jei valgo su kaire, tai neliečia maisto su dešine, tik iš anksto dėl to turi perspėti šeimininkus. Valgyti „arabiškai“ europiečiui taip pat nėra paprasta – reikia įgudimo viena ranka nulaikyti didelę ėriuko šlaunį, kai nuo jos varva padažas. Ranka arabai valgo net ryžius – pirmąjį gumulą ryžių svečiui ranka suspaudžia pats šeimininkas, kitus ryžių gumulus svečias gali susispausti pats.
Kalbant apie valgymą rankomis, galima prisiminti ir prancūzus, kurie mėgsta naudotis duona lyg papildomu stalo įrankiu: ja pastumia maistą, o baigę valgyti duonos kąsneliu švariai išvalo lėkštę.

Tabu prie stalo
Tikri musulmonai negeria alkoholinių gėrimų ir nevalgo kiaulienos. Kiaulę musulmonai laiko nešvariu gyvuliu. Indą gali supykinti pasiūlydamas suvalgyti bet kokį mėsišką patiekalą. Didžioji indų dauguma – vegetarai. Jie tiki, kad į bet kurį gyvį gali būti įsikūnijusi protėvio siela. Taigi, visai netyčia gali suvalgyti savo senelį, ko niekam nesinorėtų…
Kai kuriose tautose yra su maistu susijusių draudimų, kuriuos sunku paaiškinti. Pavyzdžiui, italai geria kapučiną tik rytais apie 10 val. Jei kavinėje užsisakysite puodelį kapučino popiet, padavėjas tikrai jūsų nesupras.
Kadangi japonai teikia pirmenybę šviežiam maistui, krevetės čia dažnai kepamos gyvos stebint klientui. Japonai visai negeria pieno, jį netgi laiko kenksmingu.

Pavalgius
Niekada nesuvalgykite paskutinio lėkštėje esančio kąsnelio svečiuodamiesi Kinijoje, nes šeimininkas pamanys, kad blogai jus vaišino ir likote alkanas. Fidžyje pavalgius privalu garsiai atsiraugėti. Tai ženklas šeimininkams, kad svečias liko patenkintas. Žinoma, jei taip padarytumėte Europoje, šeimininkė galėtų nualpti.