Uždirbti legaliai falsifikuojant garsių dailininkų kūrinius leidžia Vokietijos įstatymai.

Berlyne veikia impresionizmo šedevrų gamybos fabrikas, kurio įkūrėjai, emigrantai iš Rusijos broliai Posinai, dirba nenusižengdami įstatymams. Pagal Vokietijos įstatymus, galima kopijuoti ir pardavinėti bet kurio dailininko, mirusio daugiau kaip prieš 70 metų, paveikslus. Pagrindinis reikalavimas – kad kopija būtų vos vos siauresnė už originalą, o ant nugarėlės turi būti antspaudas, liudijantis apie tikrąją paveikslo kilmę. Verslas, kurio trys broliai dailininkai iš Peterburgo ėmėsi Vokietijos sostinėje, klesti. Jie „kuria“ ir parduoda Van Gogo, Mone, Renuaro darbus vidutiniškai po pusantro tūkstančio dolerių už vieną. Nutapyti Van Gogo „Saulėgrąžas“ Michailui Posinui pakanka vienos nakties. Dailės salone, su kuriuo bendradarbiauja broliai, „šedevrai“ „patvirtinami“ sertifikatais, liudijančiais, kad tai originalai. Keisčiausia, kad Vokietijos įstatymdavystės požiūriu, sertifikatai absoliučiai teisėti. Patys dailininkai labiau žavisi renesanso epochos daile, tačiau padirbti šių autorių darbus – ir sunkiau, ir ilgiau užtrunka, ir daugiau kainuoja, nes broliai naudoja tokius pačius dažus ir tokias pačias drobes, kaip ir tikrieji autoriai, o prieš „tapydami“ išstudijuoja tikrojo autoriaus techniką ir stilių. Sykį vienas iš brolių sakosi sugaišęs studijoms visą mėnesį. Vėliau kopijai padaryti teprireikė dienos. Talentingų brolių afera išaiškėjo, kai vienas iš jų klientų atsidūrė už grotų, bandydamas du darbus parduoti užsienyje. Tačiau patiems falsifikuotojams pagal Vokietijos įstatymus niekas negresia. Išsamiau „Gazeta.ru“