Velionis Kinijos komunistų partijos pirmininkas Mao Zedongas (Mao Dzedongas) vėl mes savo šešėlį ant Tibeto – šiame Himalajų regione iškils milžiniška akmeninė jo statula, trečiadienį pranešė vienas vietos laikraštis.
Velionis Kinijos komunistų partijos pirmininkas Mao Zedongas (Mao Dzedongas) vėl mes savo šešėlį ant Tibeto – šiame Himalajų regione iškils milžiniška akmeninė jo statula, trečiadienį pranešė vienas vietos laikraštis.
Didžiausia Kinijoje Mao Zedongo statula, kurios aukštis siekia 7,1 metro ir kurios pjedestalas bus dar 5,16 metro aukščio, į Gongos apygardą su policijos palyda turi būti atvežta po savaitės, rašo „Beijing News“.
Šią 35 tonų statulą netoli Tibeto sostinės Lhasos esančiai Gongos apygardai pagal programą „Padėk Tibetui“ padovanojo pietinės Hunano provincijos sostinė Čangša – gimtasis Mao Zedongo miestas. Statula bus pastatyta minėtos apygardos Čangšos aikštėje, kuri bus pabaigta įrengti liepos mėnesį.
Daugelis kinų Mao Zedongą vis dar garbsto kaip kokį pusdievį, nors jis prieš pusę amžiaus vadovavo Tibeto okupacijai, o per 1966-1976 metų kultūrinę revoliuciją tūkstančius tibetiečių ir kinų budistų vienuolių privertė sugrįžti prie pasaulietiško gyvenimo, griovė šventyklas ir degino statulas bei sūtras (budistų tekstus).
Kinai Tibetą valdo nuo 1950-ųjų invazijos, kuri buvo pradėta kitais metais po to, kai Mao Zedongas atėjo į valdžią Pekine.
Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama 1959 metais po nesėkmingai pasibaigusio tibetiečių sukilimo buvo priverstas bėgti į Indiją.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.