Pastaruoju metu pagausėjo dumblių Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėse.
Pastaruoju metu pagausėjo dumblių Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėse. Tai, kad jiems vystantis čia „žydi“ vanduo, nėra koks nors išskirtinis ar neįprastas reiškinys. Toks „žydėjimas“, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, vyksta kasmet šiltuoju sezonu, o jo intensyvumas priklauso ne tik nuo į vandenis patenkančių biologinės kilmės teršalų, kuriais „maitinasi“ dumbliai, kiekio, bet ir nuo hidrometeorologinių sąlygų. Pačios palankiausios – karštos dienos, kai vėjas visiškai nuščiuvęs ar pučia silpnas pastovus vėjelis. Tokie orai ir įsivyravo pastaruoju laiku. Šiemet birželį ir pirmąją liepos pusę jūros vandens bei oro temperatūra yra aukštesnė, palyginti su 2004 ir 2005 metais.
Kuo šiltesnis vanduo, kuo daugiau šviesos, tuo gausiau dauginasi dumbliai. Jų dabar gausu Baltijos priekrantėje prie Palangos, taip pat į šiaurę nuo Klaipėdos, kur jie nuolat gyvena prisitvirtinę prie akmenų. Daugiausia vandenyje randama maurarykštės – siūlinių, panašių į plaukus žaliadumblių, kurie labai išplito praėjusiame šimtmetyje ir dažnai sutinkami įvairiose vietovėse. Jie auga labai greitai, 5-10 kartų greičiau nei kiti dumbliai. Kai jūra sunerimsta ir pakyla bangos, jos maurarykštės siūlus nurauna nuo akmenų ir išmeta į krantą. Šių dumblių ląstelės neturi jodo, todėl išmesti į krantą jie pradeda greitai pūti ir skleisti nemalonų kvapą. Jį priversti kęsti Palangos, Karklės ir kituose paplūdimiuose prie Klaipėdos besiilsintys žmonės. Tačiau Nidos paplūdimiuose maurarykštės nepastebėta. Atvėsus orams, dumblių augimas turėtų sulėtėti.