Du kartus per metus publikuojamoje WWF ataskaitoje apie „Gyvąją planetą“ (Living Planet Report) sakoma, kad gamtinės pasaulio ekosistemos nyksta „beprecedente žmonijos istorijoje sparta“.

Tyrimas rodo, kad nuo 1970 iki 2003 metų gyvūnų rūšių Žemėje sumažėjo 31 procentu. Tai reiškia, kad žmonija pernelyg sparčiai naudoja išteklius, o gamta nebeįstengia tokia sparta naujus išteklius atkurti.

Autorių nuomone, jeigu artimiausiu metu nebus imtasi ryžtingų priemonių gamtos apsaugos srityje, ekosistema patirs milžiniškų nuostolių.

Be to, anot WWF, jeigu pasaulis gyventų pagal britų būdą, gyvybingumo užtikrinimui po pusės amžiaus prireiktų net trijų tokių kaip Žemė planetų.

Fondo WWF kampanijų vadovas Paulas Kingas (Polas Kingas) sako, kad pasaulis šiuo metu jau brenda į „vis didesnes ekologines skolas“.

„Atėjo laikas gyvybiškai svarbiam pasirinkimui, kad žmonės galėtų mėgautis gyvenimo vienoje planetoje būdu“, – pažymėjo jis.

„Miestai, elektrinės, namai, kuriuos mes šiandien statome, galų gale atves mus prie to, kad bendruomenė arba ilgam paskęs pragaištingo planetai besaikio vartojimo cikle, arba atvers kelią dabartinei ir būsimoms kartoms laikytis tausojančio gyvenimo vienoje planetoje būdo“, – pridūrė P.Kingas.

WWF specialistų ir Londono zoologų draugijos ataskaita gamtosaugos organizacijai „Global Footpring Network“ grindžiama dviem rodikliais, kurių vienas vadinamas „Gyvosios planetos rodykle“ (Living Planet Index), atspindinčia Žemės ekosistemos sveikatą, o kitas – „Ekologiniu pėdsaku“ (Ecological footprint); pastarasis rodo, kiek gamtos išteklių suvartoja žmogus.

Gyvosios planetos rodyklėje pateikta informacijos apie 1313 viso pasaulio gyvūnų rūšių – žuvų, amfibijų, roplių, paukščių ir žinduolių.

Populiacijų skaičiaus sumažėjimas daugiau kaip 30 proc. Rodo, kad planetos ištekliai senka netikėtina sparta.

„Ekologinio pėdsaku“ mokslininkai įvertina biosferinius žmogaus poreikius. Jie nustato, koks turi būti biologinis dirvožemio ir vandens produktyvumas, kad būtų patenkinamas žmogui reikalingo maisto, medienos, būsto poreikis, taip pat ir gamtos gebėjimą sugerti žmogaus veiklos sukeltą taršą.

Ataskaitos autoriai daro išvadą, kad „Ekologinis pėdsakas“ 2003-aisiais metais 25 procentais viršijo biologines Žemės galimybes. Vadinasi, mūsų planeta jau nebesugeba kompensuoti žmogaus vartojamus išteklius.

Vieno ataskaitos autorių, Londono zoologų draugijos nario Jonathano Lo (Džonatano Lo) nuomone, tai esąs akivaizdus ženklas, kad biologinė įvairovė pasaulyje ir toliau mažėja.

„Rūšių populiacija sausumos, jūrų ir gėlųjų vandenų ekosistemose nuo 1970-ųjų metų sumažėjo daugiau kaip 30 proc., o atogrąžose šie rodikliai dar truputį aukštesni, nes čia žmogus išteklius vartoja intensyviau“, – sakė jis.

WWF ataskaitos autoriai prognozuoja penkis galimus įvykių raidos variantus – nuo nekintamos žmogaus veiklos tęsimo iki perėjimo prie tokio vartojimo režimo, kai ištekliai tausojami.

Jeigu žmogaus veikla nesikeis, apie 2050-uosius metus žmogui prireiks išteklių dvigubai daugiau negu Žemė gali pateikti.

„Tokio ekologinio deficito sąlygomis vis labiau tikėtinas gamtos išteklių išsekimas ir didžiulis ekosistemų išsekimas“, – perspėja autoriai.

Kad bendruomenė imtų gyventi iš atsinaujinančių išteklių, „ryžtingų priemonių reikia jau dabar“ tokiose srityse kaip energijos gamyba, transportas ir būstas, tvirtinama WWF ataskaitoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse, interneto tinklalapiuose, platinti mobiliaisiais visuomenės informavimo kanalais be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.