Iškeitę litus į eurus pratinsimės prie stambesnės valiutos: kaip neapsigauti?

Publikuota: 2014 m. lapkričio 7 d. penktadienis

Lietuvos gyventojams gali prireikti nemažai laiko, kol jie pripras savo išlaidas ir pajamas skaičiuoti eurais, neperskaičiuodami į litus. Remiantis  „Eurobarometro“ tyrimu, anksčiau eurą įsivedusiose šalyse dar ne vienus metus gyventojai, prieš nuspręsdami įsigyti prekių, jų kainas eurais verčia į atitikmenį buvusia nacionaline valiuta. Nauja stambesnė valiuta gali sukurti klaidingą mažesnių kainų iliuziją ir daryti įtaką gyventojų pirkimo įpročiams.

SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, jau dabar, kai prekybos centruose kainos nurodomos dviem valiutomis, pastebima, kad eurais nurodyta prekės kaina daro įtaką pirkėjams.

„Viename prekybos centre teko stebėti, kaip gyventojai į krepšius krovė vyno butelius garsiai stebėdamiesi, kad vynas kainuoja pigiau negu alus. Jų sprendimą lėmė kaina eurais, kuri atrodė mažesnė negu alaus kaina litais. Gyventojai, intuityviai žino pagrindinių prekių kainas litais, ir tai daro įtaką jų sprendimams pirkti. Jeigu skaitmuo etiketėje ar kainos kortelėje mažesnis, tai gali sukurti pigumo iliuziją ir paskatinti pirkti daug negalvojant. Tyrimai, atlikti kitose šalyse, rodo, kad prireikia nemažai laiko, kol gyventojai negalvodami pirkinių vertę pradeda matuoti  eurais“, – pavyzdį pateikė J. Varanauskienė.

Daugelis eurą įsivedusių šalių gyventojų iki šiol kainas eurais perskaičiuoja į buvusią valiutą. Pavyzdžiui, Estijoje, remiantis pernai atlikta „Eurobarometro“ apklausa, 19 proc. gyventojų, pirkdami kasdieninio vartojimo prekes, kainą perskaičiavo į kronas. Įsigydami didesnius pirkinius taip darė 43 proc. estų, nors šalis eurą įsivedė prieš trejus metus

Pastebima tendencija, kad kuo sudėtingesnė apskaičiavimo procedūra, tuo greičiau gyventojai pripranta apskaičiuoti naująja valiuta. Euro kursas gana nepatogus – 3,4528 lito už eurą. Todėl tikėtina, kad gyventojai greičiau pripras prie naujos valiutos negu, pavyzdžiui, Belgijos gyventojai, kur kursas buvo 40 frankų už eurą.

J. Varanauskienė sako, kad nuo to, kokia valiuta gyventojai apskaičiuos kainą, iš dalies gali priklausyti jų supratimas apie kainas ir išlaidas. Todėl bent kelis mėnesius įprotis kainas eurais kruopščiai versti į litus padėtų išvengti iliuzijos, kad viskas kainuoja pigiau.

„Einant į parduotuvę, patariama sudaryti pirkinių sąrašą ir nesidairyti į prekes, kurių nėra sąraše. Matant kai kurių prekių kainas euro centais, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad neapgalvotas pirkinys neturės didelės įtakos išlaidoms. Rekomenduojama susirasti patogią apskaičiavimo formulę, kaip greitai sumą eurais perskaičiuoti į sumą litais, ir ja naudotis prekybos centre, bent jau tol, kol keliasdešimties euro centų kaina nebeatrodys nesvarbi“, – pataria šeimos finansų ekspertė.

Anot J. Varanauskienės, įtakos pirkėjų, kurie dažniau atsiskaito grynaisiais pinigais, įpročiams turės ir euro monetų bei banknotų nominalai. 30 euro centų rankoje psichologiškai atrodys mažiau negu vienas litas, todėl tai gali lemti padidėjusias smulkias išlaidas – arbatpinigiams, smulkiems neapgalvotiems pirkiniams. Gali pasirodyti, kad kišenėje esančių euro centų sauja nėra vertinga, nors jei tai būtų litai, taip negalvotume.

Problemų dėl neįprastos euro monetų vertės galima išvengti atsiskaitant banko mokėjimo kortelėmis. Tada nereikės stoviniuoti prie kasos mėginant nustatyti, ar pardavėjas teisingai atidavė grąžą monetomis.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susitikime su EBPO – dėmesys nuosekliai narystės siekiančios Lietuvos pažangai

Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) progresas, vertinimai EBPO komitetuose, kuriuose pagal kompetenciją dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, bei tolimesni stojimo į EBPO veiksmai. skaityti »

Lietuva sensta, kokia išeitis?

2016-ais metais Lietuva užėmė 16 vietą pagal visų gyventojų amžiaus vidurkį, kuris siekė 43 metus. skaityti »

Baltijos šalių bankų vadovai diskutuoja apie finansines technologijas

Liepos 17 – 18 dienomis Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių centrinių bankų valdytojai Vitas Vasiliauskas, Ilmaras Rimševičius (Ilmārs Rimšēvičs) ir Ardas Hansonas (Ardo Hansson). skaityti »

Lietuviai savo verslumą ir verslininkus vertina geriau nei latviai ir estai

Lietuviai mano, kad verslo pradžiai svarbiausia turėti pakankamai santaupų ir puikią idėją, o latviai, kad svarbiausia yra žinios. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių finansiškai neraštingi ir nemoka taupyti

Tyrimai parodė, kad dažnas lietuvis negali pasigirti net elementariausiomis finansinėmis žiniomis. skaityti »

Daugiau nei 600 šauktinių ragina kartu giedoti Tautišką giesmę minint Valstybės dieną

Liepos 6-ąją „Tautiška giesmė“ skambės nuo 100 Lietuvos piliakalnių. skaityti »

V. Vasiliauskas: finansinės inovacijos turi didžiulį potencialą – tereikia jas protingai „įdarbinti“

Naujų galimybių verslui ir vartotojams atveriančios finansinės inovacijos gali tapti tuo smagiu arkliuku, kuris trūktelės tiek šalies, tiek pasaulio ekonomiką, pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, skaitantis pranešimą globalizacijos iššūkiams skirtoje konferencijoje Hamburge. skaityti »

Lietuvos verslininkai baiminasi ES skilimo

Realybe virtęs Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus ir galimas bendrijos skilimas tapo didžiausia išorės grėsme Lietuvos verslo plėtrai. skaityti »

Kartų skirtumai: jaunimas nori verslą kurti individualiai, vyresni – su šeima

DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas rodo, kad jaunimas kur kas palankiau vertina galimybes kurti verslą, taip pat renkasi modernesnes sritis. skaityti »

Išmanusis žymėjimas pasiteisino – Vilniuje sutvarkyta 4 kartus daugiau duobių

Išmanioji programėlė „Waze“ padėjo Vilniuje užregistruoti per 2000 duobių. skaityti »