Iškeitę litus į eurus pratinsimės prie stambesnės valiutos: kaip neapsigauti?

Publikuota: 2014 m. lapkričio 7 d. penktadienis

Lietuvos gyventojams gali prireikti nemažai laiko, kol jie pripras savo išlaidas ir pajamas skaičiuoti eurais, neperskaičiuodami į litus. Remiantis  „Eurobarometro“ tyrimu, anksčiau eurą įsivedusiose šalyse dar ne vienus metus gyventojai, prieš nuspręsdami įsigyti prekių, jų kainas eurais verčia į atitikmenį buvusia nacionaline valiuta. Nauja stambesnė valiuta gali sukurti klaidingą mažesnių kainų iliuziją ir daryti įtaką gyventojų pirkimo įpročiams.

SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, jau dabar, kai prekybos centruose kainos nurodomos dviem valiutomis, pastebima, kad eurais nurodyta prekės kaina daro įtaką pirkėjams.

„Viename prekybos centre teko stebėti, kaip gyventojai į krepšius krovė vyno butelius garsiai stebėdamiesi, kad vynas kainuoja pigiau negu alus. Jų sprendimą lėmė kaina eurais, kuri atrodė mažesnė negu alaus kaina litais. Gyventojai, intuityviai žino pagrindinių prekių kainas litais, ir tai daro įtaką jų sprendimams pirkti. Jeigu skaitmuo etiketėje ar kainos kortelėje mažesnis, tai gali sukurti pigumo iliuziją ir paskatinti pirkti daug negalvojant. Tyrimai, atlikti kitose šalyse, rodo, kad prireikia nemažai laiko, kol gyventojai negalvodami pirkinių vertę pradeda matuoti  eurais“, – pavyzdį pateikė J. Varanauskienė.

Daugelis eurą įsivedusių šalių gyventojų iki šiol kainas eurais perskaičiuoja į buvusią valiutą. Pavyzdžiui, Estijoje, remiantis pernai atlikta „Eurobarometro“ apklausa, 19 proc. gyventojų, pirkdami kasdieninio vartojimo prekes, kainą perskaičiavo į kronas. Įsigydami didesnius pirkinius taip darė 43 proc. estų, nors šalis eurą įsivedė prieš trejus metus

Pastebima tendencija, kad kuo sudėtingesnė apskaičiavimo procedūra, tuo greičiau gyventojai pripranta apskaičiuoti naująja valiuta. Euro kursas gana nepatogus – 3,4528 lito už eurą. Todėl tikėtina, kad gyventojai greičiau pripras prie naujos valiutos negu, pavyzdžiui, Belgijos gyventojai, kur kursas buvo 40 frankų už eurą.

J. Varanauskienė sako, kad nuo to, kokia valiuta gyventojai apskaičiuos kainą, iš dalies gali priklausyti jų supratimas apie kainas ir išlaidas. Todėl bent kelis mėnesius įprotis kainas eurais kruopščiai versti į litus padėtų išvengti iliuzijos, kad viskas kainuoja pigiau.

„Einant į parduotuvę, patariama sudaryti pirkinių sąrašą ir nesidairyti į prekes, kurių nėra sąraše. Matant kai kurių prekių kainas euro centais, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad neapgalvotas pirkinys neturės didelės įtakos išlaidoms. Rekomenduojama susirasti patogią apskaičiavimo formulę, kaip greitai sumą eurais perskaičiuoti į sumą litais, ir ja naudotis prekybos centre, bent jau tol, kol keliasdešimties euro centų kaina nebeatrodys nesvarbi“, – pataria šeimos finansų ekspertė.

Anot J. Varanauskienės, įtakos pirkėjų, kurie dažniau atsiskaito grynaisiais pinigais, įpročiams turės ir euro monetų bei banknotų nominalai. 30 euro centų rankoje psichologiškai atrodys mažiau negu vienas litas, todėl tai gali lemti padidėjusias smulkias išlaidas – arbatpinigiams, smulkiems neapgalvotiems pirkiniams. Gali pasirodyti, kad kišenėje esančių euro centų sauja nėra vertinga, nors jei tai būtų litai, taip negalvotume.

Problemų dėl neįprastos euro monetų vertės galima išvengti atsiskaitant banko mokėjimo kortelėmis. Tada nereikės stoviniuoti prie kasos mėginant nustatyti, ar pardavėjas teisingai atidavė grąžą monetomis.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuva turi didelį potencialą lazerių pramonėje

Bavarijos premjero pavaduotoja Beate Merk mano, kad Lietuva per pastaruosius metus padarė ženklią pažangą inovacijų srityje. skaityti »

R. Dargis: Macronas laimėjo mums laiko. Kaip jį išnaudosime?

Prezidento ir parlamento rinkimus laimėję Emmanuelis Macronas žada reformas savo šaliai ir Europos Sąjungai. Lietuva sprendžia tuos pačius iššūkius kaip Europa. skaityti »

Daugiausia nerimo – dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. skaityti »

Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, tačiau draudikai pabrėžia, jog ne mažesnę žalą gyventojų turtui bei sveikatai sukelia vasariniai škvalai, liūtys, žaibai. skaityti »

Ūkio kilimą skatina tiek eksportas, tiek vidaus vartojimas

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. skaityti »

„Partnerystės lyderio“ apdovanojimą gavo audito institucijos vadovas A. Dulkys

Lietuvos verslo „Oskaru“ vadinamas įvertinimas, praeityje įteiktas tokiems žmonėms kaip Valdas Adamkus, Algirdas Mykolas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, atiteko už institucijų veiklos skaidrumo ir efektyvumo skatinimą. skaityti »

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai. skaityti »

„Nordea“ tyrimas: lietuviai – taupiausi Baltijos šalyse

Lietuvos gyventojai yra taupiausi Baltijos šalyse ir geriausiai pasiruošę finansiniams netikėtumams, rodo banko „Nordea“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas asmeninių finansų, taupymo ir investavimo tyrimas. skaityti »

Kuriantiems smulkųjį verslą šalyje – vienerių metų atostogos nuo mokesčių

Siekiant paskatinti šalyje kurtis našų ir sąžiningą verslą, visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams siūloma atleisti nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikti 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. skaityti »

Televizijos turinys Lietuvoje bus labiau europietiškas

Tikimasi, kad naujos Seimo priimtos pataisos padidins galimybę šalies žmonėms gauti teisingą ir įvairiapusišką informaciją, kartu sumažės priešiškos Rusijos propagandos ir dezinformacijos. skaityti »