1939 m. sausio 6 d. Vokiečių mokslininkai Otas Ganas ir Fricas Štrasmanas paskelbė, kad jiems pavyko suskaldyti urano branduolį. Tai buvo pirmasis branduolinės energijos panaudojimo žingsnis.

Branduolinė energija – tam tikra branduolinė technologija, kuri naudoja kontroliuojamą branduolių dalijimąsi išlaisvinti energijai, naudojamai varomajai jėgai, šildymui ir elektros generavimui.

Nors pirmieji mokslininkai 1939 m. suskaldė urano branduolį, tačiau branduolinės energetikos pradžia siejama su 1942 m. Kuomet italų fizikas E.Fermis Čikagoje suvaldė grandininę branduolių dalijimosi reakciją. Nuo tada prasidėjo branduolinių technologijų kūrimo era.

Branduolinė energetika pasaulyje plėtojama jau daugiau kaip pusšimtį metų. Vienose šalyse atsisakoma branduolinės energijos gamybos, o kitose ji sėkmingai naudojama, nors irgi tenka įveikti iškilusias problemas. Iš tokių šalių galima paminėti Prancūziją, Japoniją, JAV. Jeigu Vokietija, Belgija, Švedija žada uždaryti savo branduolines jėgaines daugiausiai dėl dalies visuomenės, žaliųjų spaudimo, tai Prancūzijoje visai kitokia padėtis. Ten yra ne tik valstybinė EDF kompanija, kuri eksploatuoja 59 atominius reaktorius, bet ir COGEMA firma, perdirbanti panaudotą branduolinį kurą ir gaminanti MOX (mišrų radioaktyvaus oksido) kurą, kurį naudojant galima sumažinti didelio radioaktyvumo atliekų kiekį ir taupyti branduolinį kurą.