Anglų kalba versle iš pranašumo virto būtinybe

Publikuota: 2013 m. liepos 2 d. antradienis

Geras anglų kalbos mokėjimas ir, pageidautina, antros užsienio kalbos žinios – tokie reikalavimai šiandien keliami verslo vadybos specialistams. Anglų kalba šiandien yra būtinybė, nebe pranašumas, atkreipia dėmesį specialistai ir konstatuoja, kad nors anglų kalbos studijas mokyklose renkasi beveik 90 proc. moksleivių, abiturientai dažniausiai užsienio kalbos nemoka taip gerai, kad galėtų ją vartoti darbe.

Nors šalies mokyklose anglų kalbą (kaip pirmąją užsienio kalbą) pasirenka beveik 90 proc. moksleivių, jų įgytos žinios, kaip pastebi specialistai, nėra aukšto lygio. Pasak Andrejaus Račkovskio, VšĮ „Raidos kryptys“ vadovo ir Vilniaus verslo kolegijos dėstytojo, abiturientų anglų kalbos žodynas yra gana menkas, o gebėjimai versti tekstus – labai riboti.

„Vis dažniau pastebime, kad šiandien jaunimas rašydamas ir kalbėdamas vartoja žargoną, trumpinius, kitaip tariant, jaunų žmonių anglų kalba persmelkta gatvės kultūros. Tačiau tokių žinių nepakanka specialistui, ketinančiam dirbti tarptautinėje bendrovėje “, – teigia A. Račkovskis.

Įstojusieji į Vilniaus verslo kolegiją ir pasirinkę Taikomosios anglų kalbos studijas, tobulina savo bendrinės anglų kalbos įgūdžius, mokosi verslo ir dalykinės anglų kalbos, tarpkultūrinės komunikacijos, o taip pat išmoksta versti dalykinius (vadybos, rinkodaros, tarptautinės apskaitos ir finansų bei tarptautinės teisės) tekstus, plečia specialybės žodyną ir gilina įvairių su tarptautine verslo vadyba susijusių disciplinų  žinias anglų ir lietuvių kalbomis.

Baigusieji Taikomosios anglų kalbos studijas geba versti tekstus ir susikalbėti anglų kalba įvairiose verslo srityse. Programos absolventai  gali dirbti  vertėjais, referentais, projektų komandos nariais verslo įmonėse, valstybinėse institucijose, prekybinėse, finansinėse ir paslaugų firmose. Siekiantys profesionalaus vertėjo karjeros, gali įgyti vertėjo kvalifikaciją baigę 10 mėn. trunkančias tęstines studijas Vilniaus universitete.

„Šiandien anglų kalba yra jau ne privalumas, o būtinybė“, – įsitikinusi vertėja Gabrielė Gailiūtė. „Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą jos institucijos tapo labai dideliu darbdaviu ir Lietuvos vertėjams, tačiau gerai mokėti tik vieną užsienio kalbą  nebepakanka. Šiandien renkantis profesiją svarbu atsižvelgti į tai, kad darbo rinkai  reikia specialistų  gerai mokančių bent 2 užsienio kalbas, turinčių žinių kitose srityse, pavyzdžiui, teisės ar finansų“, – teigia G. Gailiūtė.

Užsienio kalbų mokėjimas laikomas vienu svarbiausių prioritetų visoje ES. Europos Komisijos švietimo ir kultūros generalinio direktorato užsakymu atlikto tyrimo 27-iose ES šalyse rezultatai atskleidė, kad Europos bendrovės vis dar praranda galimybes sudaryti sandorius dėl kalbos ir kultūros barjerų. Tačiau bendrovės, kurios pasimokė iš ankstesnių komunikacijos problemų ir ėmė nuosekliai vykdyti kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos strategijų ugdymą, padidino savo pardavimus nuo 10 iki 20 proc. 

Lietuvoje, statistikos departamento duomenims, anglų kalbą mokančių gyventojų dalis išaugo iki 30,4 proc. (16,9 proc. – 2001m.), rusų kalbą moka 63 proc. gyventojų, lenkų – 8,5, vokiečių – 8,3 proc. Kolegijų ir universitetų studentai taip pat dažniausiai renkasi mokytis anglų kalbos – jie sudaro 30,6 proc. , vokiečių – 4 proc., rusų – 2,4 proc., prancūzų – 1,6 proc.

Pastaraisiais metais, pasak Vilniaus verslo kolegijos direktorės Jolantos Skirgailės, išpopuliarėjo ispanų kalba. „Ją kaip antrąją užsienio kalbą renkasi vis daugiau kolegijos studentų, tačiau darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, turinčių gerus skandinavų, rusų arba kinų kalbų pagrindus. Šias kalbas siūlysime rinktis nuo 2013 metų rudens“, - sako Vilniaus verslo kolegijos direktorė.

Vilniaus verslo kolegijos apklausoje dalyvavusios verslo įmonės svarbiausiu darbuotojo pasirinkimo kriterijumi įvardija specialisto gebėjimą bendrauti dalykine anglų kalba, greitai orientuotis dokumentuose anglų kalba, rengti pranešimus ir pristatymus,  užmegzti bei palaikyti ryšius su užsienio partneriais.

„Atsižvelgdami į šiuos verslo poreikius, kasmet peržiūrime savo studijų programas ir jas koreguojame, kad mūsų studentai turėtų kuo geresnes galimybes įsidarbinti ne tik vietos, bet ir tarptautinėje ar Europos sąjungos darbo rinkoje“, – sako J. Skirgailė.

Šaltinis: pranešimas spauda
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »