Anglų kalba versle iš pranašumo virto būtinybe

Publikuota: 2013 m. liepos 2 d. antradienis

Geras anglų kalbos mokėjimas ir, pageidautina, antros užsienio kalbos žinios – tokie reikalavimai šiandien keliami verslo vadybos specialistams. Anglų kalba šiandien yra būtinybė, nebe pranašumas, atkreipia dėmesį specialistai ir konstatuoja, kad nors anglų kalbos studijas mokyklose renkasi beveik 90 proc. moksleivių, abiturientai dažniausiai užsienio kalbos nemoka taip gerai, kad galėtų ją vartoti darbe.

Nors šalies mokyklose anglų kalbą (kaip pirmąją užsienio kalbą) pasirenka beveik 90 proc. moksleivių, jų įgytos žinios, kaip pastebi specialistai, nėra aukšto lygio. Pasak Andrejaus Račkovskio, VšĮ „Raidos kryptys“ vadovo ir Vilniaus verslo kolegijos dėstytojo, abiturientų anglų kalbos žodynas yra gana menkas, o gebėjimai versti tekstus – labai riboti.

„Vis dažniau pastebime, kad šiandien jaunimas rašydamas ir kalbėdamas vartoja žargoną, trumpinius, kitaip tariant, jaunų žmonių anglų kalba persmelkta gatvės kultūros. Tačiau tokių žinių nepakanka specialistui, ketinančiam dirbti tarptautinėje bendrovėje “, – teigia A. Račkovskis.

Įstojusieji į Vilniaus verslo kolegiją ir pasirinkę Taikomosios anglų kalbos studijas, tobulina savo bendrinės anglų kalbos įgūdžius, mokosi verslo ir dalykinės anglų kalbos, tarpkultūrinės komunikacijos, o taip pat išmoksta versti dalykinius (vadybos, rinkodaros, tarptautinės apskaitos ir finansų bei tarptautinės teisės) tekstus, plečia specialybės žodyną ir gilina įvairių su tarptautine verslo vadyba susijusių disciplinų  žinias anglų ir lietuvių kalbomis.

Baigusieji Taikomosios anglų kalbos studijas geba versti tekstus ir susikalbėti anglų kalba įvairiose verslo srityse. Programos absolventai  gali dirbti  vertėjais, referentais, projektų komandos nariais verslo įmonėse, valstybinėse institucijose, prekybinėse, finansinėse ir paslaugų firmose. Siekiantys profesionalaus vertėjo karjeros, gali įgyti vertėjo kvalifikaciją baigę 10 mėn. trunkančias tęstines studijas Vilniaus universitete.

„Šiandien anglų kalba yra jau ne privalumas, o būtinybė“, – įsitikinusi vertėja Gabrielė Gailiūtė. „Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą jos institucijos tapo labai dideliu darbdaviu ir Lietuvos vertėjams, tačiau gerai mokėti tik vieną užsienio kalbą  nebepakanka. Šiandien renkantis profesiją svarbu atsižvelgti į tai, kad darbo rinkai  reikia specialistų  gerai mokančių bent 2 užsienio kalbas, turinčių žinių kitose srityse, pavyzdžiui, teisės ar finansų“, – teigia G. Gailiūtė.

Užsienio kalbų mokėjimas laikomas vienu svarbiausių prioritetų visoje ES. Europos Komisijos švietimo ir kultūros generalinio direktorato užsakymu atlikto tyrimo 27-iose ES šalyse rezultatai atskleidė, kad Europos bendrovės vis dar praranda galimybes sudaryti sandorius dėl kalbos ir kultūros barjerų. Tačiau bendrovės, kurios pasimokė iš ankstesnių komunikacijos problemų ir ėmė nuosekliai vykdyti kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos strategijų ugdymą, padidino savo pardavimus nuo 10 iki 20 proc. 

Lietuvoje, statistikos departamento duomenims, anglų kalbą mokančių gyventojų dalis išaugo iki 30,4 proc. (16,9 proc. – 2001m.), rusų kalbą moka 63 proc. gyventojų, lenkų – 8,5, vokiečių – 8,3 proc. Kolegijų ir universitetų studentai taip pat dažniausiai renkasi mokytis anglų kalbos – jie sudaro 30,6 proc. , vokiečių – 4 proc., rusų – 2,4 proc., prancūzų – 1,6 proc.

Pastaraisiais metais, pasak Vilniaus verslo kolegijos direktorės Jolantos Skirgailės, išpopuliarėjo ispanų kalba. „Ją kaip antrąją užsienio kalbą renkasi vis daugiau kolegijos studentų, tačiau darbdaviai vis dažniau ieško specialistų, turinčių gerus skandinavų, rusų arba kinų kalbų pagrindus. Šias kalbas siūlysime rinktis nuo 2013 metų rudens“, - sako Vilniaus verslo kolegijos direktorė.

Vilniaus verslo kolegijos apklausoje dalyvavusios verslo įmonės svarbiausiu darbuotojo pasirinkimo kriterijumi įvardija specialisto gebėjimą bendrauti dalykine anglų kalba, greitai orientuotis dokumentuose anglų kalba, rengti pranešimus ir pristatymus,  užmegzti bei palaikyti ryšius su užsienio partneriais.

„Atsižvelgdami į šiuos verslo poreikius, kasmet peržiūrime savo studijų programas ir jas koreguojame, kad mūsų studentai turėtų kuo geresnes galimybes įsidarbinti ne tik vietos, bet ir tarptautinėje ar Europos sąjungos darbo rinkoje“, – sako J. Skirgailė.

Šaltinis: pranešimas spauda
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »