ES kaimynes lietuviai moko mokslo ir inovacijų strategijų

Publikuota: 2015 m. lapkričio 5 d. ketvirtadienis

Gruzija mokosi iš Lietuvos, kaip ruošiant mokslo ir inovacijų srities strategijas išvengti tradicinių ūkio sektorių dominavimo, Turkija domisi, kaip mes išmatuojame įgyvendinamų strategijų sėkmę, o Albanijai įdomiausia, kaip nustatant šalies sumanios specializacijos prioritetus Lietuvai pavyko išvengti lobistinių grupių interesų ir politikų spaudimo.  

Tokiais klausimais Europos Sąjungos (ES) kaimyninės šalys apipylė Lietuvos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovus lapkričio 4 dieną Europos komisijos Briuselyje surengtose kūrybinėse dirbtuvėse.

MOSTA, kuri rengė Lietuvos Sumanios specializacijos strategiją, patirtį Europos Komisija įvertino kaip pavyzdinę ir paprašė ją skleisti daugiau kaip 20-yje kitų Europos ir kaimyninių šalių.

Sumani specializacija – tai tam tikra prasme yra Lietuvos ir kitų ES šalių verslo planas, kurio esmė – pamatyti savo šalies pranašumus mokslo ir inovacijų sistemoje ir paversti juos kapitalu. Išryškinus prioritetines sritis, joms skiriamos didžiausios investicijos, jos yra maksimaliai plėtojamos.

MOSTA kūrybinių dirbtuvių tikslas – teikiant kuo daugiau patarimų padėti sumanios specializacijos keliu žengti ES kaimynėms. Kūrybinėse dirbtuvėse iš Lietuvos mokėsi sprendimų priėmėjai iš Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Bosnijos ir Hercegovinos, Egipto, Gruzijos, Izraelio, Jordano, Kosovo, Libano, Moldovos, Juodkalnijos, Maroko, Palestinos, Serbijos, Tuniso, Turkijos, Ukrainos ir Makedonijos.

„Europos komisija prašo mūsų kuo plačiau dalintis išmoktomis pamokomis ir mūsų taikoma metodika. Mes akcentuojame kitoms šalims, kad sumanios specializacijos rengimas ir įgyvendinimas yra mokymosi procesas – rezultatų čia greit nepamatysi. Sutelkti suinteresuotas šalis, politinę valią, ir finansinius resursus prioritetų nustatymui ir įgyvendinimui yra labai sudėtinga. Svarbu, kad procesas būtų viešas ir atviras“, – sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Pasak jos, pagrindinius inovacijų sistemos iššūkius kelia: strateginių prioritetų, programų, finansavimo bei institucijų fragmentacija, bendradarbiavimo tarp institucijų trūkumas, didelė priklausomybė nuo struktūrinių fondų paramos. Lietuvoje dominuoja tradiciniai sektoriai, kuriuose – mažai arba jokio žiniomis paremto augimo, strategijų įgyvendinimas yra orientuotas į procesą, o ne rezultatus. Pastangos išjudinti mokslą ir inovacijas dar vis nesukuria kritinės masės. Sumani specializacija yra puiki galimybė viešąjį finansavimą efektyviai panaudoti tyrimams ir inovacijoms, sudarant sąlygas regionams susikoncentruoti į savo stipriąsias puses ir konkurencinius pranašumus.

J. Petrauskienė atkreipė kitų šalių dėmesį, kad valstybių ekonominė krizė yra puikus metas ženkliai pažangai. Tai paskutinis tokios intensyvios struktūrinės paramos periodas, todėl privalome geriausiu būdu išnaudoti šią galimybę. Tai juk ne parama, tai investicija.

„Lietuvos atvejis rengiant Sumanios specializacijos strategiją yra gerai vertinamas, nes Lietuva tikslingai pasinaudojo kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžiais, įtraukė nacionalinių „laimėtojų“ finansavimą, sąžiningai nuėjo visą derybų kelią su suinteresuotomis šalimis ir išskyrė 6 prioritetus“, – komentavo Europos Komisijos Regioninės ir miestų plėtros direktorato Lietuvos, Danijos ir Švedijos skyriaus Lietuvos programos vadovė Ieva Černiūtė.

„Svarbiausias sėkmės veiksnys yra požiūris, mentalitetas. Strategija parengta, bet tai tik pradžia. Jos įgyvendinimas – didžiulis iššūkis, pareikalausiantis politinio sutelktumo, administracinio lankstumo, suinteresuotų šalių įtraukimo. Tam reikalinga valia, kompetencija, sistemiškumas“, – artimiausius darbus ES kaimynėms vardino MOSTA direktorė J. Petrauskienė, pabrėždama, kad strategijos įgyvendinimo procesas yra gyvas ir atviras pokyčiams.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

S. Kropas. Laimikiai tik po to, kai pasirūpinsime tinkamais įrankiais

Per pastarąjį dešimtmetį finansinis raštingumas tapo ne tik EBPO, bet ir G20 šalių prioritetinės politikos objektu. skaityti »

Vaizdo žaidimai – daugiau nei vien pramoga: kodėl naudinga žaisti?

Kiekvienas žaidimas gali pasitarnauti ir kaip edukacijos šaltinis, įsitikinusi žaidimų kūrėjų įmonės „SneakyBox“ verslo plėtros vadovė Eglė Čiuoderienė. Pasak specialistės, skirtingi žaidimai padeda ugdyti loginį, kritinį, strateginį mąstymą, lavina atmintį, kūrybiškumą ir dar daugiau. skaityti »

Lietuva kartu su Šveicarija įgyvendino 20 bendrų mokslo projektų

Sėkmingai įvykdyta bendra Lietuvos ir Šveicarijos 2011–2016 m. mokslinių tyrimų programa. Per ketverius metus vykdant šią programą finansuota 20 bendrų mokslo projektų. Tam iš viso skirta 10,649 Šveicarijos frankų. skaityti »

Šią vasarą – dar daugiau nemokamų užsiėmimų mokiniams

Daugiau kaip 200 įvairių įstaigų – mokyklų, profesinio rengimo centrų, bibliotekų – įsijungė į akciją „Atverk duris vasarai“ ir per mokinių atostogas siūlys įdomius nemokamus užsiėmimus vaikams. skaityti »

Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“ kviečia spręsti jaunimo emigracijos problemas

Kol jaunoji Lietuvos karta dar visiškai nepaniro į ilgųjų vasaros atostogų sūkurį, LR Vyriausybės kanceliarija kviečia moksleivius registruotis į rugpjūtį vyksiantį projektą „Moksleiviai į Vyriausybę“, kuris šiemet kvies spręsti jaunimo emigracijos problemas. skaityti »

VU mokslininkai tapo globalaus kosmoso tyrimų projekto dalimi

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“. skaityti »

Atviros universitetinės studijos internete: patogus būdas tobulėti

Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų institutas pristatė atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu. skaityti »

Martyno Mažvydo biblioteka atidaro Laisvalaikio skaityklą

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka kviečia išsirinkti mėgstamiausią knygą, neštis ją į namus ir skaityti, skaityti, dar kartą skaityti... skaityti »

Paskelbti antrosios nacionalinės teisės žinių olimpiados nugalėtojai

Daugiau kaip 800 moksleivių. Virš 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Tokia įspūdinga antrosios Nacionalinės teisės žinių olimpiados dalyvių statistika, o gegužės 18 dieną Teisingumo ministerijoje iškilmingai apdovanoti ir šių metų renginio nugalėtojai. skaityti »

Beveik 270 elektroninių knygų skaityklių pasieks savivaldybių bibliotekas

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui 268-ias elektroninių knygų skaitykles perduoti savivaldybių nuosavybėn. skaityti »