Gruzija mokosi iš Lietuvos, kaip ruošiant mokslo ir inovacijų srities strategijas išvengti tradicinių ūkio sektorių dominavimo, Turkija domisi, kaip mes išmatuojame įgyvendinamų strategijų sėkmę, o Albanijai įdomiausia, kaip nustatant šalies sumanios specializacijos prioritetus Lietuvai pavyko išvengti lobistinių grupių interesų ir politikų spaudimo.  

Tokiais klausimais Europos Sąjungos (ES) kaimyninės šalys apipylė Lietuvos Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atstovus lapkričio 4 dieną Europos komisijos Briuselyje surengtose kūrybinėse dirbtuvėse.

MOSTA, kuri rengė Lietuvos Sumanios specializacijos strategiją, patirtį Europos Komisija įvertino kaip pavyzdinę ir paprašė ją skleisti daugiau kaip 20-yje kitų Europos ir kaimyninių šalių.

Sumani specializacija – tai tam tikra prasme yra Lietuvos ir kitų ES šalių verslo planas, kurio esmė – pamatyti savo šalies pranašumus mokslo ir inovacijų sistemoje ir paversti juos kapitalu. Išryškinus prioritetines sritis, joms skiriamos didžiausios investicijos, jos yra maksimaliai plėtojamos.

MOSTA kūrybinių dirbtuvių tikslas – teikiant kuo daugiau patarimų padėti sumanios specializacijos keliu žengti ES kaimynėms. Kūrybinėse dirbtuvėse iš Lietuvos mokėsi sprendimų priėmėjai iš Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Bosnijos ir Hercegovinos, Egipto, Gruzijos, Izraelio, Jordano, Kosovo, Libano, Moldovos, Juodkalnijos, Maroko, Palestinos, Serbijos, Tuniso, Turkijos, Ukrainos ir Makedonijos.

„Europos komisija prašo mūsų kuo plačiau dalintis išmoktomis pamokomis ir mūsų taikoma metodika. Mes akcentuojame kitoms šalims, kad sumanios specializacijos rengimas ir įgyvendinimas yra mokymosi procesas – rezultatų čia greit nepamatysi. Sutelkti suinteresuotas šalis, politinę valią, ir finansinius resursus prioritetų nustatymui ir įgyvendinimui yra labai sudėtinga. Svarbu, kad procesas būtų viešas ir atviras“, – sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Pasak jos, pagrindinius inovacijų sistemos iššūkius kelia: strateginių prioritetų, programų, finansavimo bei institucijų fragmentacija, bendradarbiavimo tarp institucijų trūkumas, didelė priklausomybė nuo struktūrinių fondų paramos. Lietuvoje dominuoja tradiciniai sektoriai, kuriuose – mažai arba jokio žiniomis paremto augimo, strategijų įgyvendinimas yra orientuotas į procesą, o ne rezultatus. Pastangos išjudinti mokslą ir inovacijas dar vis nesukuria kritinės masės. Sumani specializacija yra puiki galimybė viešąjį finansavimą efektyviai panaudoti tyrimams ir inovacijoms, sudarant sąlygas regionams susikoncentruoti į savo stipriąsias puses ir konkurencinius pranašumus.

J. Petrauskienė atkreipė kitų šalių dėmesį, kad valstybių ekonominė krizė yra puikus metas ženkliai pažangai. Tai paskutinis tokios intensyvios struktūrinės paramos periodas, todėl privalome geriausiu būdu išnaudoti šią galimybę. Tai juk ne parama, tai investicija.

„Lietuvos atvejis rengiant Sumanios specializacijos strategiją yra gerai vertinamas, nes Lietuva tikslingai pasinaudojo kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžiais, įtraukė nacionalinių „laimėtojų“ finansavimą, sąžiningai nuėjo visą derybų kelią su suinteresuotomis šalimis ir išskyrė 6 prioritetus“, – komentavo Europos Komisijos Regioninės ir miestų plėtros direktorato Lietuvos, Danijos ir Švedijos skyriaus Lietuvos programos vadovė Ieva Černiūtė.

„Svarbiausias sėkmės veiksnys yra požiūris, mentalitetas. Strategija parengta, bet tai tik pradžia. Jos įgyvendinimas – didžiulis iššūkis, pareikalausiantis politinio sutelktumo, administracinio lankstumo, suinteresuotų šalių įtraukimo. Tam reikalinga valia, kompetencija, sistemiškumas“, – artimiausius darbus ES kaimynėms vardino MOSTA direktorė J. Petrauskienė, pabrėždama, kad strategijos įgyvendinimo procesas yra gyvas ir atviras pokyčiams.