F. Haren: dabar – geriausias laikas nuo devintojo dešimtmečio kurti globalias inovacijas

Publikuota: 2014 m. kovo 5 d. trečiadienis

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete viešėjęs kūrybingumo guru, „Idėjų knygos“ („The idea book“) autorius Fredrik Haren būsimuosius Lietuvos verslininkus patikino, kad šiuo metu susiklostė palankiausios aplinkybės kurti verslą ir įgyvendinti drąsiausias verslo idėjas.

„Dvidešimt metų studijavau inovacijas ir galiu drąsiai patvirtinti, kad nuo devinto dešimtmečio nebuvo tinkamesnio laiko kurti inovacijas nei dabar, – savo paskaitą pradėjo vienos iš šimto geriausių pasaulyje verslo knygų autorius   F. Haren. – Devintajame dešimtmetyje inovacijos gimdavo kiekviename žingsnyje, tereikėjo kasdienius gyvenimo procesus jungti su internetu. Taip atsirado elektroninis paštas, internetinės bendravimo svetainės, socialiniai tinklai, internetinės parduotuvės. Dabar sukurti inovacijai reikia kiek daugiau pastangų, tačiau pagrindinis jų kūrimo principas išlieka tas pats – jungti senus mūsų kasdienybės atributus su naujais išradimais. O pastarųjų šiuo metu – itin gausu“.

Inovacija – ne išradimas

„Idėjų knygos“ autorius paminėjo, kad inovacijų kūrimas prasideda nuo požiūrio į pasaulį, aplinką. Svarbu ne tik įžvelgti, suprasti pokyčius, tačiau ir matyti verslo potencialą besikeičiančioje aplinkoje.  Ekspertas pripažino, kad  sėkminga idėja nėra visiškai naujas išradimas, tai – senojo patobulinimas, kai mums įprastas daiktas tampa geresnis, patogesnis, mažesnis. F. Haren akcentavo, kad inovacija bus pripažinta sėkminga, tik tuomet, jei padės žmonijai sutaupyti laiko, erdvės, pinigų ir kitų ribotų išteklių – pavyzdžiui, vandens ar kuro.

Globalus mąstymas – sėkmingo verslininko palydovas

Anot F. Haren, ateities verslas – tai globalus verslas, kurio lyderiais taps globaliai mąstantys verslininkai, besiorientuojantys į bendražmogiškus poreikius ir atsisakantys mąstymo rėmų, kalinančių juos nacionalinėje ar tam tikroje kultūrinėje terpėje. „Verslininkai vis dažniau orientuojasi ne į žmonių tautybę ar kultūrą, tačiau į emocijas, mat jos yra bendros visiems. Jei siekiate sukurti pasaulį pakeisiančią inovaciją, turite galvoti ne apie save, savo artimuosius ar savo šalies piliečius. Turite galvoti globaliai, pažinti žmones, kurie gyvena Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje, žinoti jų poreikius, lūkesčius, kasdienybę”, – teigė F. Haren.

Norint sukurti sėkmingas inovacijas, nepakanka domėtis kitų šalių gyventojais, reiktų ir patiems keliauti, matyti, kaip problemos sprendžiamos kituose kontinentuose. Ne mažiau svarbu – mokytis iš kitų industrijų, mokslo, veiklos sričių. „Kadangi aš inovacijas suprantu kaip seno, tradicinio daikto ar paslaugos sujungimą su nauju išradimu, norint sukurti inovaciją svarbu pradėti mąstyti kitaip. Tai padaryti padės bendravimas su kitų sričių specialistais – keliauti ne tik geografiškai, tačiau ir mentališkai, – sakė F. Haren. – Svarbu ir išsiveržti iš savo komforto zonos. Daryti tai, kas tau nėra būdinga. Tai padeda pažinti, išdrįsti daryti dalykus kitaip.“

Inovacijų kūrimas, anot kūrybingumo ir inovacijų specialisto, prasmingos tik tuomet, jei jos orientuotos į žmonijos gerovę. F. Haren tikino, kad šiuolaikinėje visuomenėje itin stinga atviro ir globalaus mąstymo apie pasaulio problemas. Ekspertas paskatino ateities verslininkus žvelgti į Žemę kaip į mažą salą, kurios gyventojų problemos aktualios visai populiacijai, o ne jos daliai.  

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »