Į KTU įstojo 11 proc. daugiau studentų nei praėjusiais metais

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 11 d. pirmadienis

Galutiniais bendrojo priėmimo, kurį sudaro pagrindinis ir papildomas priėmimas, į Lietuvos aukštąsias mokyklas duomenimis, šiemet į valstybės finansuojamas, valstybės nefinansuojamas su studijų stipendija ir tikslinio finansavimo vietas Kauno technologijos universitete (KTU) įstojo 11 proc. daugiau studentų nei praėjusiais metais.

Kaip skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), pagal priimtų į valstybės finansuojamas, valstybės nefinansuojamas su studijų stipendija ir tikslinio finansavimo vietas, KTU tarp visų šalies universitetų užima antrąją vietą – priimta 1430 studentų, t.y. 142 studentais daugiau nei 2013 m. Į valstybės nefinansuojamas vietas priimti 575 studentai.

Populiariausios studijų programos KTU, pagal aukščiau minėtą kriterijų, yra Programų sistemos (144, įskaičiuojant ir valstybės nefinansuojamas vietas – 181) ir Maisto mokslas ir technologijos (116). Abi programos patenka į dešimtuką daugiausia studentų surinkusių programų tarp visų šalies universitetų.

Šių metų bendrajame priėmime į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas (20 universitetų ir 23 kolegijas) dalyvauti užsiregistravo 39 712 asmenų (2013 m. – 41 015).

Priėmimo sąlygas tenkino ir konkurse dalyvavo 34 431 stojantysis  (2013 m. – 35 492), iš jų 21 247 šių metų laidos abiturientai (2013 m. – 21 734). 13 184 stojantieji bendrojo lavinimo mokyklas yra baigę anksčiau nei 2014 metais.

Per bendrąjį priėmimą studijų sutartis studijuoti valstybės finansuojamose vietose, valstybės nefinansuojamose su studijų stipendija ir tikslinio finansavimo pasirašė 14 811 asmenų (2013 m. – 15 413), valstybės nefinansuojamose vietose – 12 230 asmenų (2013 m. – 12 397).

LAMA BPO informacinėje sistemoje buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 2 184 stojantieji. Į klausimą, kokių mokomųjų dalykų trūko dalyvaujant bendrajame priėmime, dauguma jų atsakė, kad visų pirma matematikos, bet ir informacinių technologijų, chemijos, biologijos.

Šaltinis: ktu.edu
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »