ISM tirs, kaip spręsti visuomenės senėjimo keliamus iššūkius

Publikuota: 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirmadienis

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas įsijungė į didžiausią ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“, pagal kurią finansuojamas projektas SPRINT sieks padėti spręsti sparčiai senėjančių Europos gyventojų problemą. Projekto metu bus tiriama esama padėtis Lietuvoje ir skatinamos inovatyvios socialinės investicijas į ilgalaikę senolių globą.

Gerėjant gyvenimo kokybei pasaulyje, ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, dėl to žmonija sparčiai sensta. Kita vertus, mažėjant gimstamumui išsivysčiusiose šalyse, jaunų žmonių skaičius auga gerokai lėčiau. Tai yra reikšmingas socialinis fenomenas, kuris lemia, kad laikui bėgant daugėja pensinio amžiaus – per 65 m. žmonių, kuriuos turi išlaikyti dirbantys gyventojai. Lietuva – ne išimtis.

„Lietuva pagal demografinius duomenis yra viena sparčiausiai senstančių valstybių Europos Sąjungoje. Pensinio amžiaus ir vyresnių žmonių dalis 2014 m. sudarė beveik penktadalį visų gyventojų. Mūsų nuomone yra svarbu paskatinti socialines iniciatyvas, užtikrinančias ilgalaikę senyvo amžiaus asmenų globą. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir didėjant senyvo amžiaus žmonių skaičiui, jų socialinės reintegracijos bei globos problema tampa itin aktuali“, – sako ISM akademinių reikalų prodekanė dr. Virginija Poškutė.

Pasak V. Poškutės, dalyvaudamas ES programos „Horizontas 2020“ projekte SPRINT, ISM sieks mūsų šalyje įprasminti socialinių investicijų į ilgalaikę senyvo amžiaus žmonių globos koncepciją.

Projekto tikslas – identifikuoti ir įvardinti socialinių investicijų siekius, įvertinti būsimas socialines išlaidas senyvo amžiaus žmonių globai bei parodyti tokių investicijų teikiamą vertę.

Šiuo metu mūsų planetoje gyvena beveik 7 milijardai gyventojų. Iš jų daugiau kaip 500 mln. yra 65 m. ir vyresni, kas sudaro beveik 8 proc. populiacijos. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ši dalis išaugs dvigubai – iki 16,5 proc.

Projektą SPRINT finansuoja Europos Komisija pagal programą „Horizontas 2020“. ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas projekte dalyvauja kaip vienas iš 12 konsorciumo narių. Konsorciumą koordinuoja Londono ekonomikos ir politinių mokslų mokykla (School of Economics and Political Science). Jame dalyvauja pripažintos aukštojo mokslo ir tyrimų institucijos iš Belgijos, Danijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Graikijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos ir Suomijos. Projektas prasidėjo birželio mėnesį ir tęsis tris metus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »