Kokių permainų reikia mokslui ir studijoms Lietuvoje?

Publikuota: 2015 m. spalio 15 d. ketvirtadienis

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), per metus atlikęs keliolika tyrimų, spalio 14 d. renginyje „Mokslas ir studijos Lietuvoje: žvelgiantiems giliau“ pristatė permainas, šiandien reikalingas mokslui ir studijoms Lietuvoje.

„Silpniausia vieta – mokslo ir studijų valdymas, siekiant atliepti besikeičiančius darbo rinkos ir visuomenės poreikius. Taip pat reikia rasti būdus kaip užtikrinti mokslo ir studijų kokybę bei konkurencingumą tarptautiniu lygiu,“ – spaudos konferencijoje sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu mokslo ir studijų tinklas Lietuvoje veikia neefektyviai. „Nors studentų skaičius mažėja, tačiau universitetų ir kolegijų skaičius išlieka toks pats, o studijų programų skaičius auga, net kai dalyje iš jų yra mažiau nei dešimt studentų. Neefektyviai išnaudojamas ir finansavimas, skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Dar vienas svarbus kylantis iššūkis – mokslinių tyrimų finansavimas tampa labai priklausomu nuo Europos Sąjungos paramos“, – stiprėjančias tendencijas įvardino MOSTA vadovė.

Pasak Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, tokie tyrimai ir jų rezultatai naudingi priimant sprendimus.

„Viešojoje erdvėje girdime daug nuomonių, bet atliekami tyrimai parodo faktus ir tendencijas. Skaudulių tikrai yra. Ką mes galime padaryti, kad pradėtume juos gydyti? Pirmiausia, kiekvienas turi prisiimti atsakomybę ir galvoti, ką jis pats gali padaryti“, – spaudos konferencijoje sakė Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

MOSTA ekspertai taip pat akcentuoja žemą Lietuvos mokslo ir studijų tarptautiškumą – rengiama mažai publikacijų su užsienio tyrėjais, dažniau teikiamos paraiškas nacionaliniam, o ne tarptautiniam konkursiniam finansavimui gauti. Didelė Lietuvos piliečių dalis siekia aukštojo mokslo užsienyje, o užsienio studentams ir dėstytojams Lietuva nėra patraukli.

Vienas iš šiuo metu labiausiai diskutuojamų klausimų, kad į aukštąsias mokyklas ateina netinkamai tam pasirengę studentai. Skirtumai ypač ryškūs tarp studijuojančių valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. 2015 m. mažiausias konkursinis balas valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamose ir su studijų stipendija vietose buvo 2,88, valstybės nefinansuojamose vietose – 0,34.

Šiais metais MOSTA atliktas absolventų stebėsenos tyrimas atskleidė, kad nors dauguma absolventų įsidarbina, didelė dalis jų dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Ši problema, kad absolventų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių, dažnai įvardinama tarptautinėse rekomendacijose Lietuvai.

„Tačiau mūsų darbas – ne tik analizuoti faktus ir informaciją. Mes taip pat kuriame ir platformą diskusijai. Tikiu, kad kartu susirinkusi akademinė bendruomenė, verslininkai, sprendimų priėmėjai gali rasti sprendimus šiems kylantiems iššūkiams“, – sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »