Kokių permainų reikia mokslui ir studijoms Lietuvoje?

Publikuota: 2015 m. spalio 15 d. ketvirtadienis

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), per metus atlikęs keliolika tyrimų, spalio 14 d. renginyje „Mokslas ir studijos Lietuvoje: žvelgiantiems giliau“ pristatė permainas, šiandien reikalingas mokslui ir studijoms Lietuvoje.

„Silpniausia vieta – mokslo ir studijų valdymas, siekiant atliepti besikeičiančius darbo rinkos ir visuomenės poreikius. Taip pat reikia rasti būdus kaip užtikrinti mokslo ir studijų kokybę bei konkurencingumą tarptautiniu lygiu,“ – spaudos konferencijoje sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu mokslo ir studijų tinklas Lietuvoje veikia neefektyviai. „Nors studentų skaičius mažėja, tačiau universitetų ir kolegijų skaičius išlieka toks pats, o studijų programų skaičius auga, net kai dalyje iš jų yra mažiau nei dešimt studentų. Neefektyviai išnaudojamas ir finansavimas, skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Dar vienas svarbus kylantis iššūkis – mokslinių tyrimų finansavimas tampa labai priklausomu nuo Europos Sąjungos paramos“, – stiprėjančias tendencijas įvardino MOSTA vadovė.

Pasak Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, tokie tyrimai ir jų rezultatai naudingi priimant sprendimus.

„Viešojoje erdvėje girdime daug nuomonių, bet atliekami tyrimai parodo faktus ir tendencijas. Skaudulių tikrai yra. Ką mes galime padaryti, kad pradėtume juos gydyti? Pirmiausia, kiekvienas turi prisiimti atsakomybę ir galvoti, ką jis pats gali padaryti“, – spaudos konferencijoje sakė Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

MOSTA ekspertai taip pat akcentuoja žemą Lietuvos mokslo ir studijų tarptautiškumą – rengiama mažai publikacijų su užsienio tyrėjais, dažniau teikiamos paraiškas nacionaliniam, o ne tarptautiniam konkursiniam finansavimui gauti. Didelė Lietuvos piliečių dalis siekia aukštojo mokslo užsienyje, o užsienio studentams ir dėstytojams Lietuva nėra patraukli.

Vienas iš šiuo metu labiausiai diskutuojamų klausimų, kad į aukštąsias mokyklas ateina netinkamai tam pasirengę studentai. Skirtumai ypač ryškūs tarp studijuojančių valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. 2015 m. mažiausias konkursinis balas valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamose ir su studijų stipendija vietose buvo 2,88, valstybės nefinansuojamose vietose – 0,34.

Šiais metais MOSTA atliktas absolventų stebėsenos tyrimas atskleidė, kad nors dauguma absolventų įsidarbina, didelė dalis jų dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Ši problema, kad absolventų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių, dažnai įvardinama tarptautinėse rekomendacijose Lietuvai.

„Tačiau mūsų darbas – ne tik analizuoti faktus ir informaciją. Mes taip pat kuriame ir platformą diskusijai. Tikiu, kad kartu susirinkusi akademinė bendruomenė, verslininkai, sprendimų priėmėjai gali rasti sprendimus šiems kylantiems iššūkiams“, – sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »