Kokių permainų reikia mokslui ir studijoms Lietuvoje?

Publikuota: 2015 m. spalio 15 d. ketvirtadienis

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), per metus atlikęs keliolika tyrimų, spalio 14 d. renginyje „Mokslas ir studijos Lietuvoje: žvelgiantiems giliau“ pristatė permainas, šiandien reikalingas mokslui ir studijoms Lietuvoje.

„Silpniausia vieta – mokslo ir studijų valdymas, siekiant atliepti besikeičiančius darbo rinkos ir visuomenės poreikius. Taip pat reikia rasti būdus kaip užtikrinti mokslo ir studijų kokybę bei konkurencingumą tarptautiniu lygiu,“ – spaudos konferencijoje sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu mokslo ir studijų tinklas Lietuvoje veikia neefektyviai. „Nors studentų skaičius mažėja, tačiau universitetų ir kolegijų skaičius išlieka toks pats, o studijų programų skaičius auga, net kai dalyje iš jų yra mažiau nei dešimt studentų. Neefektyviai išnaudojamas ir finansavimas, skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Dar vienas svarbus kylantis iššūkis – mokslinių tyrimų finansavimas tampa labai priklausomu nuo Europos Sąjungos paramos“, – stiprėjančias tendencijas įvardino MOSTA vadovė.

Pasak Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, tokie tyrimai ir jų rezultatai naudingi priimant sprendimus.

„Viešojoje erdvėje girdime daug nuomonių, bet atliekami tyrimai parodo faktus ir tendencijas. Skaudulių tikrai yra. Ką mes galime padaryti, kad pradėtume juos gydyti? Pirmiausia, kiekvienas turi prisiimti atsakomybę ir galvoti, ką jis pats gali padaryti“, – spaudos konferencijoje sakė Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

MOSTA ekspertai taip pat akcentuoja žemą Lietuvos mokslo ir studijų tarptautiškumą – rengiama mažai publikacijų su užsienio tyrėjais, dažniau teikiamos paraiškas nacionaliniam, o ne tarptautiniam konkursiniam finansavimui gauti. Didelė Lietuvos piliečių dalis siekia aukštojo mokslo užsienyje, o užsienio studentams ir dėstytojams Lietuva nėra patraukli.

Vienas iš šiuo metu labiausiai diskutuojamų klausimų, kad į aukštąsias mokyklas ateina netinkamai tam pasirengę studentai. Skirtumai ypač ryškūs tarp studijuojančių valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. 2015 m. mažiausias konkursinis balas valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamose ir su studijų stipendija vietose buvo 2,88, valstybės nefinansuojamose vietose – 0,34.

Šiais metais MOSTA atliktas absolventų stebėsenos tyrimas atskleidė, kad nors dauguma absolventų įsidarbina, didelė dalis jų dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Ši problema, kad absolventų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių, dažnai įvardinama tarptautinėse rekomendacijose Lietuvai.

„Tačiau mūsų darbas – ne tik analizuoti faktus ir informaciją. Mes taip pat kuriame ir platformą diskusijai. Tikiu, kad kartu susirinkusi akademinė bendruomenė, verslininkai, sprendimų priėmėjai gali rasti sprendimus šiems kylantiems iššūkiams“, – sakė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »