Studentai sunerimę dėl valdančiųjų viešai išsakytų planų aukštajam mokslui

Publikuota: 2012 m. gruodžio 8 d. šeštadienis

Ar bus atsisakoma norminės studijų kainos (vadinamosios „krepšelių sistemos“) ir, jei taip, kaip bus užtikrinama aukštojo mokslo kokybės augimą skatinanti konkurencija tarp aukštųjų mokyklų? Tokius ir panašius klausimus studentai nusprendė užduoti artimiausius ketverius metus Švietimo ir mokslo ministrės postą, tikėtina, užimsiančiai Virginijai Baltraitienei.

„Jau ne vienerius metus studentai aktyviai dalyvauja sprendimų dėl aukštojo mokslo sistemos priėmimo procese. Studentų nuomonė visuomet buvo vertinama ir balsas – girdimas. Turime patirties, kompetencijos ir žinių aukštojo mokslo sistemos tobulinimo klausimais, o svarbiausia – turime galimybę sužinoti studentų poreikius ir jiems atstovauti“, – teigė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Pasak D. Dikšaičio, naujosios valdžios menkas susidomėjimas studentų nuomone ir interesais kiek stebina, tačiau studentų atstovai viliasi, jog abiems pusėms pavyks rasti bendrą kalbą ir sėkmingai bendradarbiauti artimiausioje kadencijoje. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos studentų sąjunga nusprendė imtis aktyvių veiksmų.


Šią savaitę Lietuvos universitetų rektorių konferencija bei Lietuvos studentų sąjunga pasirašė bendrą poziciją, kuria naujajam LR Seimui ir Vyriausybei norėtų pasiūlyti glaudų bendradarbiavimą nagrinėjant ir sprendžiant ne tik aktualiausius universitetinio aukštojo mokslo raidos klausimus, bet ir formuojant ilgalaikę moksliniais tyrimais grįstą Lietuvos aukštojo mokslo plėtros politiką.

Penktadienį vyksiančio studentų inicijuoto susitikimo su būsimąja Švietimo ir mokslo ministre dienotvarkėje numatoma užduoti studentams šiuo metu aktualiausius aukštojo mokslo sistemos ateitį nulemsiančius klausimus.

Kokiu principu numatoma skirstyti finansavimą būsimiems studentams? Jeigu, kaip minima naujųjų valdančiųjų viešuose pasisakymuose, numatoma įvesti visuotinę įmoką už studijas, kokiu principu bus užtikrintas valstybės lėšų skaidrus paskirstymas aukštosioms mokykloms? Kokiomis priemonėmis bus skirtas finansavimas aukštosioms mokykloms, jei visuotinė įmoka neatitiks realiųjų studijų kainos kaštų? Ar, mažėjant studentų skaičiui, bus mažinamas bendras finansavimas studijoms?

Kokiais būdais bus užtikrintas studijų prieinamumas, koks jis apibrėžtas Bolonijos proceso dokumentuose (kaip lygios galimybės patekti į aukštąją mokyklą, studijuoti ir įgyti aukštąjį išsilavinimą)? Ar studentas galės laisvai rinktis, ar, jo manymu, kokybiškai dėstomą išsilavinimą įgyti privačioje, ar valstybinėje aukštojoje mokykloje?

Ar bus išsaugotas esamas aukštųjų mokyklų valdymo modelis, kuris užtikrina Bolonijos proceso dokumentuose numatytą studentų bei jų atstovų įtraukimą į svarbiausių sprendimų aukštojoje mokykloje priėmimą? Ar keisis ir kaip keisis socialinių partnerių vaidmuo aukštųjų mokyklų Tarybose? Kaip bus įgyvendinamas studentų ir jų atstovų įtraukimas į Vyriausybės programos rengimą ir įgyvendinimą?

„Tikimės, jog šis susitikimas bus naudingas abipusiai: padės studentams geriau suprasti naujosios valdžios ketinimus aukštojo mokslo atžvilgiu, o valdantiesiems – išgirsti studentų lūkesčius ir būgštavimus. Siekdami, kad į studentų poreikius būtų atsižvelgta, o po konstruktyvių diskusijų su studentais priimami sprendimai padėtų Lietuvoje kurti kuo palankesnę studijų aplinką, tokius susitikimus rengsime ir ateityje, ieškosime ir kitų galimų bendradarbiavimo su sprendimų priėmėjais būdų“, – sakė studentų atstovas D. Dikšaitis.

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »