Studentai sunerimę dėl valdančiųjų viešai išsakytų planų aukštajam mokslui

Publikuota: 2012 m. gruodžio 8 d. šeštadienis

Ar bus atsisakoma norminės studijų kainos (vadinamosios „krepšelių sistemos“) ir, jei taip, kaip bus užtikrinama aukštojo mokslo kokybės augimą skatinanti konkurencija tarp aukštųjų mokyklų? Tokius ir panašius klausimus studentai nusprendė užduoti artimiausius ketverius metus Švietimo ir mokslo ministrės postą, tikėtina, užimsiančiai Virginijai Baltraitienei.

„Jau ne vienerius metus studentai aktyviai dalyvauja sprendimų dėl aukštojo mokslo sistemos priėmimo procese. Studentų nuomonė visuomet buvo vertinama ir balsas – girdimas. Turime patirties, kompetencijos ir žinių aukštojo mokslo sistemos tobulinimo klausimais, o svarbiausia – turime galimybę sužinoti studentų poreikius ir jiems atstovauti“, – teigė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Pasak D. Dikšaičio, naujosios valdžios menkas susidomėjimas studentų nuomone ir interesais kiek stebina, tačiau studentų atstovai viliasi, jog abiems pusėms pavyks rasti bendrą kalbą ir sėkmingai bendradarbiauti artimiausioje kadencijoje. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos studentų sąjunga nusprendė imtis aktyvių veiksmų.


Šią savaitę Lietuvos universitetų rektorių konferencija bei Lietuvos studentų sąjunga pasirašė bendrą poziciją, kuria naujajam LR Seimui ir Vyriausybei norėtų pasiūlyti glaudų bendradarbiavimą nagrinėjant ir sprendžiant ne tik aktualiausius universitetinio aukštojo mokslo raidos klausimus, bet ir formuojant ilgalaikę moksliniais tyrimais grįstą Lietuvos aukštojo mokslo plėtros politiką.

Penktadienį vyksiančio studentų inicijuoto susitikimo su būsimąja Švietimo ir mokslo ministre dienotvarkėje numatoma užduoti studentams šiuo metu aktualiausius aukštojo mokslo sistemos ateitį nulemsiančius klausimus.

Kokiu principu numatoma skirstyti finansavimą būsimiems studentams? Jeigu, kaip minima naujųjų valdančiųjų viešuose pasisakymuose, numatoma įvesti visuotinę įmoką už studijas, kokiu principu bus užtikrintas valstybės lėšų skaidrus paskirstymas aukštosioms mokykloms? Kokiomis priemonėmis bus skirtas finansavimas aukštosioms mokykloms, jei visuotinė įmoka neatitiks realiųjų studijų kainos kaštų? Ar, mažėjant studentų skaičiui, bus mažinamas bendras finansavimas studijoms?

Kokiais būdais bus užtikrintas studijų prieinamumas, koks jis apibrėžtas Bolonijos proceso dokumentuose (kaip lygios galimybės patekti į aukštąją mokyklą, studijuoti ir įgyti aukštąjį išsilavinimą)? Ar studentas galės laisvai rinktis, ar, jo manymu, kokybiškai dėstomą išsilavinimą įgyti privačioje, ar valstybinėje aukštojoje mokykloje?

Ar bus išsaugotas esamas aukštųjų mokyklų valdymo modelis, kuris užtikrina Bolonijos proceso dokumentuose numatytą studentų bei jų atstovų įtraukimą į svarbiausių sprendimų aukštojoje mokykloje priėmimą? Ar keisis ir kaip keisis socialinių partnerių vaidmuo aukštųjų mokyklų Tarybose? Kaip bus įgyvendinamas studentų ir jų atstovų įtraukimas į Vyriausybės programos rengimą ir įgyvendinimą?

„Tikimės, jog šis susitikimas bus naudingas abipusiai: padės studentams geriau suprasti naujosios valdžios ketinimus aukštojo mokslo atžvilgiu, o valdantiesiems – išgirsti studentų lūkesčius ir būgštavimus. Siekdami, kad į studentų poreikius būtų atsižvelgta, o po konstruktyvių diskusijų su studentais priimami sprendimai padėtų Lietuvoje kurti kuo palankesnę studijų aplinką, tokius susitikimus rengsime ir ateityje, ieškosime ir kitų galimų bendradarbiavimo su sprendimų priėmėjais būdų“, – sakė studentų atstovas D. Dikšaitis.

Šaltinis: lss.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »