Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2012 m. pirmakursių studijoms. Priėmimui į aukštąsias mokyklas ateinantį rudenį bus skiriama 31,1 mln. litų: 19,8 mln. litų numatyta universitetams, 11,3 mln. litų – kolegijoms. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad 2012 m., kaip ir anksčiau, valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti daugiau nei pusė stojančiųjų.

Iš universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms numatytų lėšų humanitariniams mokslams atiteks 1,9 mln. litų, meno studijoms – 1,8 mln. litų, socialiniams mokslams – 4,4 mln. litų, fiziniams mokslams – 3 mln. litų, biomedicinos mokslams – 2,8 mln. litų, technologijos mokslams – 5,8 mln. litų.

Pirmakursių studijoms kolegijose numatyta skirti: humanitariniams mokslams – 132 tūkst. litų, meno studijoms – 575 tūkst. litų, socialiniams mokslams – 3 mln. litų, fiziniams mokslams – 300 tūkst. litų, biomedicinos mokslams – 2,6 mln. litų, technologijos mokslams – 4,7 mln. litų.

Preliminariai numatoma, kad 2012 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimta apie 17,2 tūkst. pirmakursių: 9 tūkst. – į universitetus, 8,2 tūkst. – į kolegijas.

Valstybės finansuojamų studijų vietų ir abiturientų skaičių proporcijos, lyginant su 2011 m., išliks panašios. Bendra pirmakursių studijoms skiriamų lėšų suma mažinama 7 proc. atitinkamai mažėjant abiturientų skaičiui.

Atsižvelgiant į specialistų poreikį ir ankstesnių metų priėmimo patirtį, koreguojamas valstybės finansavimo padalijimas pagal atskiras studijų sritis ir krypčių grupes. Didžiausia lėšų dalis skiriama perspektyviems technologijos mokslams. Reaguojant į sumažėjusį pedagogų poreikį ir į tai, kad pradedama įgyvendinti kitas priemones, skirtas pedagogų rengimui ir perkvalifikavimui, mažinamas švietimo krypčių bakalauro studijų finansavimas. Didinamas finansavimas biomedicinos studijoms kolegijose siekiant, kad daugiau lėšų gautų žemės ūkio studijų programos.

Finansavimą studijų sritims nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės poreikius ir finansines galimybes. Preliminarų valstybės finansuojamų vietų skaičių tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

Studijų krepšeliui – tiek pat lėšų, kaip ir pernai

Lėšos, kurias už vieno pirmakursio rengimą valstybė skirs aukštosioms mokykloms, liks tokios pačios, kaip ir pernai. Sausio mėnesį švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino normines universitetinių ir koleginių studijų kainas.

Norminės studijų kainos nustato maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš biudžeto valstybės finansuojamo studento vienerių metų studijoms padengti. Aukštosios mokyklos gali nustatyti didesnę arba mažesnę studijų kainą nei norminė. Valstybės finansuojamas studentas, besimokantis valstybinėje aukštojoje mokykloje, neturi mokėti jokių papildomų įmokų, net jei aukštoji mokykla yra nustačiusi aukštesnę studijų kainą nei norminė. Trejų metų praktika atskleidė, kad valstybinės aukštosios mokyklos, nustatydamos studijų kainas, lygiuojasi į normines.

Kolegijose brangiausiai kainuoja menų studijų bakalauras. Už vieną muzikos studijų krepšelį valstybė pasiruošusi mokėti iki 14,9 tūkst. litų per metus. Mažiausiai – 3,2 tūkst. litų – valstybei atsieis humanitarinių ir socialinių mokslų studijos.

Universitetuose daugiausiai kainuoja pilotų rengimo ir muzikos bakalauras – 18,2 tūkst. litų. Mažiausia kaina – 3,9 tūkst. litų per metus – nustatyta humanitarinių ir socialinių mokslų studijoms.

Didžiausią norminės studijų kainos dalį – 70–80 proc. studijų krepšelio – sudaro lėšos dėstytojų atlyginimams, į ją taip pat įeina išlaidos studijų prekėms ir paslaugoms bei lėšos skatinamosioms stipendijoms.