Techninės priežiūros tarnybos, prižiūrinčios bankų techninę infrastruktūrą, puikiai žino, kad dėl pasitaikančių savitarnos įrangos (bankomatų, mokėjimo terminalų ir kt.) sutrikimų bankai ne tik nukenčia materialiai, bet ir praranda gerą reputaciją.

Dėl šios priežasties priežiūros tarnybos deda visas įmanomas pastangas, kad įrangos diegimo, remonto ir išėmimo iš eksploatacijos darbai būtų kuo geriau kontroliuojami, o jų kokybė būtų nuolat gerinama.

Pristatome penkis esminius principus, kuriuos taikant kartu su efektyviomis realizavimo priemonėmis,  galima gerokai padidinti įrenginių prieinamumo lygį ir sumažinti jų sutrikimų, susijusių su operacine veikla, trukmę.

1. Atsižvelkite į susitarimus dėl paslaugos lygmens (SLA – ang. Service-level agreement)

Įrangos priežiūros susitarimuose paprastai nurodoma gedimų šalinimo trukmė ir visų įgyvendinamų darbų normatyvai. Užsakovus retai kada domina priežiūros tarnybos darbo niuansai, jie orientuojasi į galutinį rezultatą – nori, kad bankomatai, informaciniai kioskai, mokėjimo terminalai ir kita įranga veiktų stabiliai, būtų prieinama klientams.

Bankinės įrangos naudotojai nėra nusiteikę ilgai laukti, todėl užsakovas, įgyvendindamas klientų strategiją, priverstas bankinės įrangos priežiūros tarnybą įsprausti į griežtus rėmus.

Dėl šios priežasties ypač svarbus prioritetų nustatymas ir išankstinių pranešimų apie būsimus sutrikimus dėl remonto darbų planavimas.

Naudodamiesi specializuota programine įranga, inžinieriai ir įvairaus lygio vadovai susidaro tikslų planą –  kokius darbus būtina atlikti visų pirma, kad būtų galima kiek įmanoma sumažinti įrenginių neveiksnumą ir išvengti baudų, kurios numatytos priežiūros paslaugų sutartyje.

2. Kompleksiškai žiūrėkite į išlaidų apskaitą

Savitarnos įrangos priežiūra susijusi su įvairiomis tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis. Inžinierių ir vairuotojų darbo atlyginimai, transporto išlaidos  – tai tik ledkalnio viršūnė.

Priežiūros tarnybos darbo efektyvumas priklauso nuo gebėjimo sumaniai organizuoti remontą, atsarginių dalių pervežimą iš vieno sandėlio į kitą. 

Sekant kiekvieno įrenginio, kiekvienos jo dalies gyvavimo ciklą, vedant visų su tuo susijusių išlaidų apskaitą, galima efektyviai kontroliuoti darbus ir objektyviai įvertinti paslaugų teikėjo verslo modelio silpnąsias puses.

Siekiant gauti visus šio tipo duomenis, reikia sukurti efektyvią informacinę terpę, kurioje būtų operatyviai atnaujinama visa būtina informacija.

3. Kontroliuokite klientų užklausų gyvavimo ciklą

Vienas iš daugybės priežiūros tarnybų standartų reikalavimų – atsakomybė prieš klientą, atsižvelgimas į gautas užklausas ir atitinkamų veiksmų įgyvendinimas. Už tai privalo būti atsakingas bent vienas tarnybos darbuotojas.

Inžinieriaus atliktus darbus privalo patikrinti vyresnysis inžinierius arba kitas atsakingas darbuotojas, o po to užduotis vėl perduodama vykdytojui arba užbaigiama, apie tai informuojant užsakovą.

Tokia aiški kliento užklausos gyvavimo ciklo schema padeda išvengti organizacinių klaidų, dėl kurių galėtų sutrikti darbų įgyvendinimo trukmė. Taip pat sukuriamas į klientą orientuotų paslaugų teikimo modelis.

Be to, susiklosčius konfliktinei situacijai, techninės priežiūros tarnybos vadovybė gali daug operatyviau nustatyti atsakingus asmenis.

4. Naudokite mobiliuosius sprendimus efektyviam inžinierių ir vadybininkų darbui

Techninės priežiūros inžinieriaus darbas susijęs su nuolatiniu judėjimu tarp objektų, už kuriuos yra atsakingas: per dieną jis gali nuvažiuoti ir 300 km.  

Mobilieji įrenginiai ir atitinkami programiniai sprendimai, padedantys iš biuruose dirbančių vadovų operatyviai gauti informaciją apie prioritetinius darbus, gali padėti greičiau juos įvykdyti.

Be to, mobilieji sprendimai naudingi ir vyresniesiems inžinieriams, skyrių vadovams, kurie neretai taip pat dirba ne iš biuro.

Specializuotos mobilios sistemos turi patogią vartotojo sąsają, kuria naudojantis galima paskirstyti gautas užduotis, sekti jų įgyvendinimą ir įvertinti jau atliktą pavaldinių darbą.

5. Integruokite įvairias sistemas

Bankinės ir kitokios įrangos priežiūrai skirtos sistemos, pvz., BS/2 „Service Desk.iQ“, kuriamos arba pritaikomos prie konkrečios techninės priežiūros įmonės darbo modelio, yra tik viena iš IT infrastruktūros dalių.

Šios sistemos gali būti derinamos su verslo analitikos sistemomis, kurios padeda geriau įvertinti darbo efektyvumą, kompleksiškai analizuojant įvairius parametrus.

Techninės priežiūros paslaugų valdymo sistemos gali importuoti duomenis iš automatinių techninės įrangos stebėsenos sistemų. Tai padeda automatizuoti ir gerokai paspartinti užklausos apdorojimo laiką bei atitinkamų darbų skyrimą.

Integruojant sistemas, galima pasiekti didesnio efektyvumo be didelių investicijų ir jau nusistovėjusių operacinių procesų kaitos.

BS/2 sukurta sistema „Service Desk.iQ“ turi visus šiuolaikinių sistemų privalumus, leidžiančius optimizuoti techninės priežiūros paslaugų teikimą.

Be to, kurdami sistemą, bendrovės specialistai atsižvelgė ir į specifinius įmonių, teikiančių remonto ir bankinės bei mažmeninės prekybos įrangos diegimo paslaugas, poreikius.

Sprendimą „Service Desk.iQ“ sėkmingai naudoja stambios techninių priežiūros paslaugų įmonės Baltijos šalyse, Azerbaidžane, Gruzijoje, Kazachstane ir Kirgizijoje. Išsamesnės informacijos apie „Service Desk.iQ“ suteiks BS/2 specialistai.