Pirmąjį įrenginį, išduodantį grynuosius pinigus, sukūrė armėnų kilmės amerikietis Liuteris Džordžas Simdžianas dar 1939 m. Šią datą galima laikyti bankinės savitarnos gimimo diena, tačiau, ne veltui sakoma – „pirmas blynas visuomet prisvilęs“. Bankomatas buvo pasiūlytas išbandyti bankui „City Bank of New York“, tačiau po pusmečio bankas grąžino jį kūrėjui dėl pernelyg sudėtingo naudojimo.

Antrą kartą bankomatas atgimė po 30 metų. Pavadintą ATM (angl. Automated teller machine – automatinė kasos mašina) įrenginį 1967-aisiais sukūrė škotas Džonas Šepardas-Barronas, įkvėptas šokoladukų prekybos automatų. Kortelių tais laikais nebuvo, vietoje jų buvo naudojami specialūs kvitai. Siekiant apsisaugoti nuo padirbinėjimo, ant kiekvieno tokio kvito buvo dedamas radioaktyvus ženklas.

Nuo to laiko bankomatai buvo aktyviai tobulinami, o 1972 m. banko „Lloyds“ skyriuose IBM įdiegė pirmuosius bankomatus, turinčius tiesioginį ryšį su banku. Šis bankomatų modelis jau priėmė plastikines korteles su magnetine juosta.

Pirmąjį bankomatą Lietuvoje 1995 m. įrengė Vilniaus bankas (dabar SEB), po to, kai 1993-iaisiais suteikė savo klientams kreditines „Visa“ korteles. Tais pačiais metais „Penki kontinentai“ pasirašė partnerystės sutartį su šiuo metu viena didžiausių bankomatų gamintojų „Wincor Nixdorf“ (dabar „Diebold Nixdorf“) ir pradėjo tiekti bankomatus Baltijos ir NVS šalims.

Šiais laikais plastikine banko kortele jau nieko nebenustebinsi. Priešingai, netolimoje ateityje jų iš viso gali nebelikti. Sparčiai randasi naujų, vis tobulesnių technologijų, pvz., NFC, biometrijos priemonės, kurios greitai tampa kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalimi. Jau dabar NFC technologija leidžia naudotis bankomatu be kontakto ir nevedant PIN kodo (priartinant bekontaktę kortelę, mobilųjį telefoną ar kitokį NFC įrenginį).

Šiuolaikiniai bankomatai jau senokai nebėra vien primityvi grynųjų pinigų išsiėmimo priemonė, pvz., naujausios „Diebold Nixdorf“ serijos „DN Series“, išsiskiria ne tik išvaizda – įspūdingu dizainu, dideliais jutikliniais ekranais, bet ir tuo, kad  yra pritaikyti bekontakčiam naudojimui ir atlieka daugybę funkcijų. Į juos diegiama specializuota programinė įranga padeda užtikrinti įrenginių saugumą, prognozuoti inkasavimo poreikį. Pvz., „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) sukurta „Cash.Management.iQ“ sistema padeda realiuoju laiku stebėti kiekvieną įrenginį, prognozuoti jo apžiūros ir inkasavimo laiką, netgi kiekvieno bankomato inkasavimo kainą. Naudojantis šiuolaikiniais bankomatais, galima ne tik išsiimti ar įnešti grynuosius  pinigus, bet ir atsiskaityti už komunalines paslaugas, susimokėti mokesčius, atlikti pavedimą ar net pasikeisti valiutą!

2020 m. pradžioje pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija parodė, kad bankinių paslaugų ateitis –  elektroninės paslaugos ir  bekontakčiai bankomatai. „Penkių kontinentų“ grupės įmonės BS/2 Marketingo vadovas Kirill Ovsiannikov mano, kad bankomatai ir ateityje bus aktyviai naudojami, tik jų paskirtis bus daug platesnė: „Būtent bankiniai savitarnos įrenginiai yra tradicinio bankininkystės verslo plėtros ateitis. Viena vertus, bankomatai turėtų iš dalies arba visiškai perimti didžiąją dalį bankų funkcijų, kurios dabar yra prieinamos tik bankų skyriuose. Kita vertus, savitarnos prietaisų naudojimas puikiai įgyvendina skaitmenizavimo koncepciją, nutiesdamas savotišką tiltą į bankų paslaugų pasaulį tiems klientams, kurie kol kas dar nėra priskiriami aktyviems skaitmeninės bankininkystės vartotojams “.

Prireikė daugiau nei pusės amžiaus, kad bankomatai taptų mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Bankų savitarnos sektorius aktyviai vystosi, diegiamos naujos technologijos ir sprendimai, skirti išplėsti bankomatų galimybes ir funkcionalumą, kad patenkintų viso pasaulio bankų klientus.