Ateinančiais metais „Penkių kontinentų“ įmonių grupė švęs 15-os metų jubiliejų. Ką matome žvelgdami į šiuos metus?
Norėčiau pabrėžti, jog man 1992 metų sausis kaip „Penkių kontinentų“ gimtadienis yra sąlyginė data. Taip pavadinta įmonė faktiškai susiformavo 9 dešimtmečio pabaigoje. Daugelis 1990 metais lietuvių, tuometinės TSRS ir britų sukurtoje įmonėje „Lietuvos spektras“ (Spectrum Lithuania) buvusių departamentų tapo dabartinių įmonių prototipais.
Beje, tuomet antrinė korporacijos įmonė „Penki kontinentai“ buvo viso labo specializuotos literatūros knygynas. Iš čia ir pavadinimas – „Penki kontinentai“. Juk tuomet mes vieni pirmųjų vežėme iš užsienio ir Lietuvoje parduodavome literatūrą apie kompiuterius ir informacines technologijas.
Lygindamas dešimtojo dešimtmečio vidurį, konkrečiai 1995-uosius, kai pas mus atsirado interneto serveris, su šiandiena – aš suprantu, jog tai visiškai skirtingi pasauliai. Tuomet mes turėjome 32 Kb/s greičio „Microsoft“ serverį, o šiandien interneto srautas tarptautiniais tinklais siekia 320 Mb/s, Lietuvoje – 2 Gb/s. Tai buvo metas, kai įmonės dar nesuprato, kodėl turi mokėti už serverį, nes interneto pasaulis joms buvo nepažįstamas. O šalia veikė fiksuotojo ryšio tiekėjas – konkurentas monopolistas, kurio serveris buvo nemokamas. Mes ne kartą klausėme, kaip iš „minus nulio“ gauti bent jau nulį pelno. Jeigu pažvelgtume į anų metų įmonių katalogą, įsitikintume, jog nė vienas iš tuometinių interneto tiekėjų neišliko. Prireikė tikėjimo ir neįtikėtino pasiaukojimo, kad būtų pereita prie teigiamo balanso.
Būtent užsispyrimas padėjo jums įveikti monopolisto triukus ir išplėsti „Skynet“ tinklą sostinėje?
Kai aš 2003-iaisiais Milane pristačiau „Skynet“ galimybes, vienas iš ekspertų pasakė:„nutiesę gigabito pralaidumo šviesolaidį, rytojų jūs pavertėte šiandiena“. Šiuos žodžius pasakė stambios įmonės „Cisco Systems“ specialistas, kalbėdamas apie šviesolaidį, kurį mes nutiesėme dar praėjusio amžiaus pabaigoje. O kas yra lokalinis tinklas? Tai ne laiptinė, ne miestas ir ne rajonas – tai visos valstybės tinklas. Ir laidas, ir visa infrastruktūra, daugelis praėjimų, kolektoriai priklausė monopolistui – telekomui, kuris turėjo teisę nuspręsti: įsileisti mus, ar neįsileisti. Kiekvieną žingsnį reikėdavo skausmingai ir ilgai derinti.
Bet mums atsiverdavo ir nauji horizontai. 1996 metais mes vieni pirmųjų ne tik Rytų, bet ir Vakarų Europoje drauge su banku „Snoras“ (procesingo centru „Impar Card“) pradėjome dirbti su „intelektinėmis“, t. y. lustinėmis mokėjimo kortelėmis. Jos tapo mums universaliomis informacijos nešėjomis, kurių naudojimo sfera yra beribė. Juk lustas šiandien gali atlikti daugybę funkcijų – būti pažymėjimu, medicinos kortele, balsavimo biuleteniu, leidimu ir pan.
Todėl, kai mes 2001-aisiais įkūrėme antrinę įmonę, užsiimančią bankinėmis technologijomis, jau tada buvo planuojama plėtoti viską, kas gali būti susiję su mokėjimo kortelėmis ir duomenų bazėmis. Nenustebkite, jeigu pasakysiu, jog mūsų įmonės specializacija gana siaura. Juk kai pažvelgi į visus procesus ir paslaugas, susijusias su dideliu informacijos kiekių apdorojimu, visi šie iš pirmo žvilgsnio skirtingi procesai susijungia į vieną sistemą. Todėl ir elektroninis parašas, kuriuo mes užsiimame, ir asmeninės darželių, kuriuos mes kuruojame, auklėtinių kortelės, ir poliklinika, į kurią galima užsirašyti internetu, – visa tai neišsemiamų IT galimybių apraiškos. Jomis mes užsiimame turėdami fundamentalų techninį pagrindą – labai sparčiai besivystantį „Skynet“ šviesolaidį tinklą.
Žodžio „internetas“ mes iš viso stengiamės nevartoti. Dar 1997 metais savo tinklalapyje internete mes rašėme „Skaitykit, klausykit, žiūrėkit“. O po dešimties metų mes konstatuojame „de facto“: per interaktyvųjį medijos portalą www.penki.lt „Kalba ir rodo internetas“. Internetas mums visų pirma terpė, per kurią mes galime įgyvendinti visas informacijos tiekimo vartotojui formas. Jeigu „Skynet“ laidas ateina į namus, tai kas gali sutrukdyti tokius namus paversti „intelektualiais“, įsakant per atstumą įsijungiančius buitinius prietaisus ar kino kamerą, stebinčią, kaip jaučiasi sergantis giminaitis? Aš nuolat kartoju, jog kai žmonės nebematys skirtumo tarp televizoriaus ir monitoriaus, aš galėsiu išeiti į pensiją. Tai turės būti nepaprastas televizorius, jį bus galima užprogramuoti taip, kad galėtume pasižiūrėti seną gerą filmą ar „užsisakyti“ naujienų ir laidų kokteilį vakarui. Visa tai galima įgyvendinti interaktyviosios skaitmeninės televizijos projektu.
Kaip Jūsų pasiekimai atsiliepė finansiniams įmonėms rodikliams?
Šiais metais mūsų įmonės apyvarta pasiekė 45 mln. eurų. Pastaraisiais metais augimas siekė iki 20 proc. per metus – tai padorus skaičius. Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį, jog per visus 15 metų plėtrai, naujiems projektams įgyvendinti mes naudojome tik savo lėšas. Prieš dvi savaites iš ES struktūrinių fondų mums suteikė apie 1,4 mln. litų projektui „Valdymo ir valdymo sistemų optimizavimo agentas“. Noriu pasakyti, kad mane džiugina, jog atsirado žmonių, kurių kvalifikacija leido įvertinti šio projekto sudėtingumą ir būtinybę. Ši sistema leis optimizuoti banko skyriaus veiklą ir valdyti grynųjų pinigų kiekį aptarnavimo vietose, šalinti gedimus, nukreipti klientų srautus į kitas aptarnavimo vietas. Jeigu lygintume mūsų įmonę ir konkurentus, tai padaryti nėra paprasta, nes mūsų veikla labai specifinė ir integruota.
Dabar apie pripažinimą. Šie metai ypač sėkmingi mūsų įmonei. Juos vainikavo prizas „Sėkmingai veikianti įmonė 2006“, kurį įteikė Lietuvos pramonininkų konfederacija. Be to, šiais metais vaizdo stebėjimo sistema „ATMeye“ laimėjo iškart dvi nominacijas – „Prizas už inovacijas“ (įteikė Lietuvos inovacijų centras ir Lietuvos pramonininkų konfederacija) bei sidabro medalį konkurse „Lietuvos metų produktas“. Pastarąjį apdovanojimą įteikė prezidentas Valdas Adamkus. Sistema jau sėkmingai veikia 56-iose valstybėse. Šiuolaikiniai informaciniai terminalai ir bankomatai vis labiau panašėja į minimalus bankų poskyrius, per kuriuos galima ne tik išgryninti pinigus, bet ir juos pasidėti į sąskaitą, užsimokėti už komunalines paslaugas, o ateityje ir balsuoti – kaip rinkimo apygardose.
Perspektyvi ir pelninga įmonė – gardus kąsnelis. Ar nekilo pagundos parduoti įmonę arba bent jau jos dalį kokiai nors pasaulinio garso įmonei?
Panašių klausimų neretai tenka išgirsti iš verslo partnerių ir kolegų. Reguliariai yra gaunami pasiūlymai. Ateina ir sako: „Ar galite atskirti ir įvertinti kokią nors savo verslo dalį?“. O aš atsakau klausimu:„Jeigu Jūsų paklaustų, kiek kainuoja kairė ar dešinė ausis, ar galėtumėte padalinti gyvą organizmą?!“ Dirbant tokį darbą svarbiausia yra komanda, nuostabūs specialistai, tvirti ryšiai, kurių neįmanoma atskirti. Nežinau, kiek aš teisus, tačiau esu įpratęs dirbti su Komanda ir Komandoje.