Didėjant statinių skaičiui, taip pat jų eksploatavimo išlaidoms, pastebimai išaugo ir jų intelektinio valdymo sistemų paklausa.
Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius septynerius metus šalyje naujų negyvenamųjų pastatų statybos apimtys išaugo daugiau nei du kartus. Didėjant statinių skaičiui, taip pat jų eksploatavimo išlaidoms, pastebimai išaugo ir jų intelektinio valdymo sistemų paklausa.
Verčia būtinybė >>>
Optimalus apšvietimas >>>
Šilumos tiek, kiek reikia >>>
Prognozuojama, kad netrukus šios automatizuotos sistemos, padedančios išvengti iki keliasdešimties procentų pastatų eksploatacijos sąnaudų ir sukurti komfortiškas darbo sąlygas, bus ne mažiau populiarios nei Vakaruose.
Verčia būtinybė
Intelektinis būstas – tai integruota įvairių įrenginių (pvz., šviestuvų, radiatorių, kondicionierių ir kt.), taip pat skirtingų jutiklių ir jungiklių, turinčių atskirą procesorių ir programą, sistema.
Ją galima programuoti ir reguliuoti tiek rankiniu būdu, tiek nuotolinio valdymo pulteliu. Visa sistema arba atskiros jos dalys, pavyzdžiui, patalpų apšvietimas, šildymas arba vėdinimas, gali būti valdoma ir internetu. Sistema neturi centrinio kompiuterio, todėl sutrikus vieno komponento veiklai, kiti ir toliau kuo puikiausiai veikia.
Viena iš didžiausių šalies IT bendrovių „Penki kontinentai“ intelektinio būsto projektą „Smart House“ plėtoja jau kelerius metus. Kompanijos specialistai pastebi, kad efektyviomis būsto valdymo sistemomis vis dažniau domisi ne tik privačių namų pirkėjai, bet ir verslo įmonės.
„Iki šiol nekilnojamojo turto (NT) rinkoje daugiausia dėmesio buvo skiriama privačiam būstui. Dėl to galimybėmis įdiegti intelektines patalpų valdymo sistemas daugiausia domėjosi gyventojai. Iš verslo projektų jos buvo diegiamos tik didžiuosiuose prekybos centruose ir kai kuriuose biurų kompleksuose. Tačiau pastaruoju metu intelektinėmis būsto sistemomis ėmė domėtis ir daugiau verslo įmonių“, – pasakoja Vaidotas Bijūnas, „Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovas.
Kaip rodo statistika, per paskutinius metus vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos išaugo beveik penktadaliu. Taigi, pasak specialisto, savaime suprantama, kad vis daugiau verslininkų ieško būdų, kaip sumažinti patalpų eksploatacijos sąnaudas, kurios sudaro nemažą įmonių išlaidų dalį.
„Priklausomai nuo to, kokio lygio intelektinio būsto sistema pasirenkama, ji kliento patiriamas išlaidas gali sumažinti nuo keliolikos iki keliasdešimties procentų“, – tikina V. Bijūnas.
Optimalus apšvietimas
Namuose arba įmonės biure įvairios erdvės skirtingu paros metu gauna nevienodą kiekį šviesos. Įdiegus intelektinę būsto valdymo sistemą, patalpų apšvietimas automatizuojamas. Taip ne tik taupoma energija, bet ir sukuriamos komfortiškos darbo sąlygos.
„Pavyzdžiui, vos darbuotojas ryte ateina į darbą, sistema tai „pastebi“ ir pati įjungia šviestuvus taip, kad būtų patogu dirbti. Jeigu įdienojus per langą ima spiginti saulė, sistema gali automatiškai nuleisti žaliuzes, išjungti vieną ar kelis šviestuvus, kurių skleidžiamos šviesos tuo metu nereikia“, – aiškina V. Bijūnas.
Pasak jo, darbuotojui baigus darbą, sistema tai taip pat pastebi ir išjungia šviesą jo darbo vietoje. Išėjus visiems darbuotojams, automatiškai išjungiamas ir vieno aukšto arba viso biuro, koridorių, pagalbinių patalpų apšvietimas, kiti prietaisai, kurie ne darbo valandomis nenaudojami (pvz., kopijavimo aparatas, kompiuteriai, šildytuvai ir pan.).
„Taigi darbdavys gali būti ramus, kad nakčiai be reikalo nebus paliktas įjungtas nė vienas prietaisas ir kur nors sandėliuke ar virtuvėlėje per naktį nedegs šviesa. Taip bus sutaupyta tikrai nemažai energijos“, – sako „Penkių kontinentų“ specialistas.
Šilumos tiek, kiek reikia
Bent kiek statybas ir inžineriją išmanantis žmogus žino, kad išlaikyti reikiamą oro temperatūrą skirtingose pastato patalpose yra pakankamai sudėtinga. Tam įtakos turi patalpų dydis, juose esančių langų padėtis pasaulio krypčių atžvilgiu, oro judėjimo intensyvumas ir daugelis kitų faktorių.
„Tačiau intelektinio būsto sistema leidžia visiškai kontroliuoti bet kurių pastato patalpų temperatūrą. Ji automatiškai padidina arba sumažina šildymą, jeigu jutikliai „pastebi“, kad vienu ar kitu metu temperatūra neatitinka nustatytos normos. Taip sukuriamos komfortiškos darbo sąlygos“, – aiškina V. Bijūnas.
Jo teigimu, intelektinio būsto sistema automatiškai įjungia ekonominį šildymo režimą, kai biure baigiasi darbo valandos arba kai kurios nors patalpos būna tuščios darbuotojams išėjus atostogų. Norint patalpas išvėdinti, atidarius langą, sistema taip pat automatiškai sumažina patalpų šildymą.
Tai leidžia įgyvendinti „protinga“ patalpų apsauga. Būtent ji „suskaičiuoja“ darbuotojus ir praneša kitiems jutikliams, kada ištuštėjus patalpoms galima išjungti elektros prietaisus ir aktyvuoti ekonominį patalpų šildymo režimą.
Suprantama, kad naktį jutikliams užfiksavus atidarytą langą ar duris, aptikus nepageidaujamą žmogų, ji akimirksniu internetu praneša apsaugos bendrovei ir atsakingam biuro darbuotojui, kurioje patalpų vietoje užfiksuotas įsilaužimas.