Bankai į savo techninės infrastruktūros atnaujinimą kasmet investuoja šimtus milijonų eurų. Finansinių operacijų apdorojimo, rizikų valdymo, grynųjų pinigų kontrolės ir kitokios sistemos... Be jų neįmanoma efektyvi bankų veikla. Deja, neretai dėl didelės programinių sprendimų kainos bankai atsisako inovacijų.  

Siekdamos efektyviai valdyti grynųjų pinigų apyvartą, finansinės įstaigos renkasi skirtingus kelius. Vienos iš jų samdosi IT specialistus ir pačios kuria tam tikrus reikalavimus vykdančią programinę įrangą. Kitos kreipiasi pagalbos į specializuotos įrangos gamintojus, kurių produktai jau gerai žinomi ir įvertinti rinkoje.

Renkantis jau sukurtus specializuotus programinius sprendimus finansinėms įstaigoms, ypač nedidelėms, kyla klausimas, ar visam laikui įsigyti grynųjų pinigų valdymo sistemą (angl. Cash Management System), ar tik ją nuomotis. Universalaus atsakymo nėra, tačiau pastaraisiais metais tarp bankų ir inkasacijos tarnybų vis labiau populiarėja būtent šių sistemų nuoma (angl. Cash Management as a Service). Kodėl?

Išlaidų valdymas

Užsisakiusi grynųjų pinigų sistemų nuomos paslaugas, organizacija gali daug efektyviau valdyti savo techninės infrastruktūros investicijas. Jei bankas nori įsigyti neribotas šių sistemų naudojimo licencijas, jis turi prisiimti kur kas didesnę finansinę atsakomybę, be to, sprendimų priėmimo procesas neretai užtrunka. O šiame kontekste ypač tinka posakis: laikas – pinigai.  

Mažiems ir vidutiniams bankams, taip pat kredito unijoms brangi grynųjų pinigų valdymo sistema gali būti tiesiog neprieinama finansiškai, dėl to jie apskritai praranda galimybę pasinaudoti sprendimu, kuris didintų organizacijos efektyvumą ir taupytų lėšas. Taigi nieko keisto, kad nedidelės kredito įstaigos iki šiol naudojasi pasenusiais grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo skyrių principais. 

Užsisakant sistemų nuomos paslaugas, t. y. renkantis SaaS (angl. Software as a service – Programinės įrangos kaip paslaugos) bendradarbiavimo principą, išlaidos išskaidomos į atskirus atsiskaitymo periodus, todėl nėra tokios milžiniškos. Be to, pati sistemų įdiegimo pradžia nereikalauja didelių investicijų. SaaS modelis taip pat padeda geriau kontroliuoti rizikas, nes, jei nuomojamas produktas neatitinka lūkesčių, daug paprasčiau jo atsisakyti.

Sistemos atnaujinimas

Taikant SaaS modelį, grynųjų pinigų apyvartos valdymo sistemųfunkciniai moduliaigali būti saugomi ir pačios finansinės įstaigos, ir sistemos tiekėjo serveriuose. Abiem atvejais banko darbuotojai prieina prie naujausios sistemos versijos, labiausiai apsaugotos nuo programinių klaidų.

Įsigijusi sistemą, įstaiga privalo ją pati savarankiškai prižiūrėti, o atsiradus naujoms versijoms, papildymams, juos įsigyti ir savarankiškai įsidiegti arba atskirai samdyti įmonę, kuri atliktų šiuos darbus.

Ar atnaujinti grynųjų pinigų valdymo sistemas tikrai būtina? Dėl to galima ginčytis, tačiau patirtis rodo, kad taip. Pvz., neseniai BS/2 atnaujino savo sistemos „Cash Management.iQ“ grynųjų pinigų srautų prognozavimo modulį, kuris padidino prognozes 10–20 proc. Turint tūkstančio ar daugiau bankomatų tinklą, atnaujintas sprendimas gali sutaupyti šimtus tūkstančių eurų.    

Be to, kiekvienas sistemų gamintojas kuria papildomas funkcijas, kurios kasdieniame darbe gali praversti kasininkams, inkasavimo tarnybų ir bankų darbuotojams.

Galimybė turėti patogias, standartus atitinkančias priemones taip pat lemia veiklos procesų efektyvumą.

Papildomos galimybės ir nuolatinė priežiūra

Finansinės įstaigos gali įsigyti skirtingas produkto naudojimo licencijas, kurios lemia skirtingas funkcijas. Pagal tradicinį SaaS modelį, paprastai įsigyjama sistema su gana ribotomis jos taikymo ir funkcijų išplėtimo galimybėmis. Šis variantas tinka klientams, kurie naudoja gana standartines grynųjų pinigų poreikio ir reikiamo inkasacijų skaičiaus apskaičiavimo procedūras. Jis taip pat tinka kredito organizacijoms, kurios dar tik planuoja įsidiegti minėtas procedūras ir sutinka naudotis tuo, ką standartiškai siūlo programinės įrangos gamintojai. BS/2 patirtis rodo, kad tokių kredito organizacijų yra gana daug.

Gamintojas, nuomojantis programinius sprendimus pagal SaaS modelį, paprastai siūlo ir nuolatinę savo produktų techninę priežiūrą. Tai labai svarbu, nes eksploatuojant produktą atsiradę nesklandumai ir trikdžiai operatyviai pašalinami; taupomos išlaidos, susijusios su netinkamu grynųjų pinigų perkėlimu, savitarnos įrenginių prastova ir panašiomis problemomis.

Tiems, kurie visam laikui įsigiję sistemos naudojimo licenciją, tenka patiems prižiūrėti jos veiklą, samdytis specialistus ar sudaryti atskirą sutartį su techninės priežiūros tarnybomis. Jei sistema laiku neatnaujinama, gali atsitikti ir taip, kad sprendžiant problemas jos gamintojas ne visada gali garantuoti tinkamo lygio (SLA – angl. Service level agreement) techninę pagalbą.

Išvados

Bankai vis dar įpratę programinius produktus įsigyti „visam gyvenimui“. Tačiau nemažai kredito įstaigų vadovų vis dažniau atkreipia dėmesį į galimybę programinę įrangą įsigyti pagal SaaS modelį, taip didinant investicijų į organizacijos technologinę ir operacinę veiklą efektyvumą.

Europos Sąjunga yra ratifikavusi PSD2 direktyvą, kurioje patvirtinti ir nurodomi kaip būtini naudoti atvirosios bankininkystės (angl. Open banking) principai. Tai taip pat prisideda prie produktų ir paslaugų nuomos (angl. As-a-service) populiarėjimo tarp Fintech įmonių.