Skaitmeninį parašą naudojame pasiimdami pinigus bankomate ar naudodamiesi banko internete paslaugomis. Be jo neapsieisime ką nors pirkdami internete. Žodžiu, tai tas pats parašas, tik skirtas elektroniniams dokumentams.
„Elektroninės plunksnos“ kūrėjai tikisi ES struktūrinių fondų paramos (VIDEO)
Skaitmeninis sertifikatas (VIDEO)
Sąvokos „elektroninis“ ar „skaitmeninis“ parašas mums dar gana neįprastos. Ir kai užuot pasirašę parkeriu, pasirašome elektronine plunksna, net ne visuomet suvokiame, kad tai darome. Skaitmeninį parašą naudojame pasiimdami pinigus bankomate ar naudodamiesi banko internete paslaugomis. Be jo neapsieisime ką nors pirkdami internete. Žodžiu, tai tas pats parašas, tik skirtas elektroniniams dokumentams. Ir daug patikimesnis už iki šiol įprastą, nes jo nepadirbsi.
„Elektroninio parašo pagrindas yra kriptografija, – pasakoja Mudrikas Dadašovas, UAB
„Skaitmeninis sertifikavimo centras“ direktorius. – Tai informacijos slaptumo užtikrinimas, jos šifravimas ir dešifravimas. Tačiau dabartinė šifravimo technologija labai priklauso nuo vadinamojo rakto ilgio: kuo ilgesnis raktas, tuo sunkiau atkurti pranešimo tekstą. Kuo jis trumpesnis – atvirkščiai.“
Tas ilgesnis raktas – kaip durys, užrakintos viena ar keliomis spynomis: vienu atveju sugaiši daugiau laiko, kitu – mažiau. Pasak specialisto, ateis laikas, kai pakaks, tarkim, į mobiliojo telefono lizdą įjungti nediduką prietaisėlį, ir bet kur būdami galėsite užsiprenumeruoti leidinį ar sumokėti už pirkinį. Ir nesuksime galvos, ar mūsų pinigai nukeliaus ten, kur reikia. Taip pat, kaip naudojantis jau įprastu bankomatu – juk banko kortelė irgi mūsų skaitmeninis parašas.
„Kad tas laikas greičiau ateitų, „Penkių kontinentų“ įmonių grupė kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais jau ne pirmi metai kuria alternatyvią sistemą, kurioje šifravimui naudojamo rakto stiprumas nepriklausys nuo rakto ilgio. Kitaip sakant, mūsų projekto tikslas – sukurti alternatyvią elektroninio parašo šifravimo schemą, – pasakoja vienas projekto vadovų M. Dadašovas. – Ją sukūrus atsivers naujos galimybės kurti naujus miniatiūrinius įrankius, pvz., lustinės kortelės. Taip pat bus galima nesunkiai pritaikyti sudėtingą ir patikimą kriptografinę sistemą. Dabartinė sistema riboja šias galimybes, nes jai reikia daug kompiuterinių resursų“.
Ir nors iki miniatiūrinių raktų dar toli, Vilniaus ir Kauno specialistai atkakliai ieško naujų sprendimų, kurie supaprastintų naudojimąsi elektroniniu parašu, nesumažinant jo patikimumo. Anot, M. Dadašovo, tai mokslinio tyrimo pobūdžio darbas, kurio tikslas išsiaiškinti šios alternatyvios sistemos perspektyvumą. Ketinama sukurti šios sistemos bandomąją versiją, o paskui kartu su vienu iš daugiausia patirties pasaulyje sukaupusių šios srities institutų ją išbandyti. Tik po to bus galima sukurti produktą, tinkamą vartotojams. Mokslininkai prognozuoja, kad sistemai sukurti prireiks maždaug pusantrų metų. Dar tiek pat gali užtrukti jos bandymai. Iki šiol nuveikti darbai jau sulaukė palankaus įvertinimo tarptautinėse konferencijose.
Tačiau mokslinius tyrimus kuriant naują elektroninio parašo kriptografinę sistemą „Penkių kontinentų“ įmonių grupė ir Kauno Technologijos universitetas kol kas finansuoja savo lėšomis. Investuota jau nemažai, o visas projektas kainuoja per kelis šimtus tūkstančių litų. Todėl neseniai projekto partneriai pateikė paraišką paramai iš ES struktūrinių fondų gauti. Skaitmeninio sertifikavimo centro direktoriaus teigimu, mokslininkai ketina tęsti darbus net jeigu ir negautų paramos, nes ir ją gavus apie pusę projekto kainos „Penkių kontinentų“ įmonių grupė ir Kauno Technologijos universitetas finansuotų savo lėšomis. Jeigu tektų už viską mokėti patiems – viskas užtruktų ilgiau, todėl ES struktūrinių fondų lėšos sudarytų galimybę dirbti sparčiau.
Vienas projekto vadovų džiaugiasi, kad Lietuvoje yra aukšto lygio mokslininkų, kurie gali įgyvendinti tokius ambicingus projektus. Dar maloniau, teigia M. Dadašovas, kad jie sutiko prisidėti kuriant naująją kriptografinę šifravimo sistemą, kadangi darbo sėkmė priklauso ne tik nuo lėšų, kurias investuoji, bet ir nuo komandos: kuo ji profesionalesnė, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti.
Kokius mūsų lūkesčius patenkins alternatyvioji kriptografinė sistema, anot specialistų, kol kas sunku pasakyti. Tačiau manoma, kad nauja technologija leis daug plačiau naudotis skaitmeniniu parašu. Bendradarbiaujant su įrangos gamintojais alternatyvią sistemą būtų galima įdiegti į lustinę kortelę, kitą įrangą, ir pasirašyti elektroniškai ilgainiui taptų visai paprasta ir įprasta.
Pasak specialistų, svarbu ne tik tai, kad naujoji sistema bus patogesnė mums, vartotojams, ir leis patikimiau apsaugoti informaciją, pavyzdžiui, siunčiamą elektroniniu paštu ar registruojantis internete. Tai šansas, kad Lietuva gali sukurti produktą, kuris bus naudojamas visame pasaulyje – savotišką prekės ženklą, nes patogi naudotis įranga neabejotinai sulauktų pripažinimo visame pasaulyje.
Galima neabejoti, kad skaitmeninis parašas ilgainiui taps vis populiaresnis. O naujos modernios technologijos, teigia mokslininkai, tik pagreitins šį procesą, nes vietoj didžiulio raktų ryšulio turėti vieną mažą raktelį kur kas patogiau.