Verslininkai jau supranta informacinių technologijų galimybes ir galimas skaitmenines grėsmes. O IT bendrovės, konkuruodamos dėl klientų, kuria vis naujas ir labiau prieinamas paslaugas, gerina jų kokybę ir maksimaliai mažina jų kainas.
Per pastaruosius dešimt metų kompiuteriais ir internetu besinaudojančių įmonių skaičius padidėjo beveik dvigubai. Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. tokių įmonių siekė 58 proc., o pernai – 95 proc.
Kur kas daugiau dėmesio skiriama ir informacinių sistemų apsaugai – net 97 proc. visų įmonių naudoja elektroninės saugos priemones: antivirusines programas, serverių apsaugą, duomenų kopijas.
Specialistų teigimu, tai rodo, jog verslininkai jau supranta informacinių technologijų galimybes ir galimas skaitmenines grėsmes. Na o IT bendrovės, konkuruodamos dėl klientų, kuria vis naujas ir labiau prieinamas paslaugas, gerina jų kokybę ir maksimaliai mažina jų kainas.
Sunkmečio pamokos
„Praėjęs sunkmetis ne vieną įmonę privertė mažinti sąnaudas, optimizuoti verslą. Tiek verslo atstovai, tiek gyventojai kur kas daugiau dėmesio skiria ne tik kainai, bet ir papildomoms paslaugų sutarties sąlygoms“, – sako Idrakas Dadašovas, „Penkių kontinentų“ valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, vis daugiau paslaugų įmonės perkelia į virtualią erdvę, bendrauja su klientais internetu, savo prekėms ir paslaugoms pateikti naudoja įvairius medijos resursus, naudojasi kitomis elektroninėmis paslaugomis. Dėl to užsakant interneto prieigos paslaugas labiausiai gilinamasi į ryšio greitį, paslaugos pateikiamumo procentą, gedimų šalinimo laiką, srauto dalijimo koeficientą.
„Nepatikimo ryšio trukdžiai gali rimtai sutrikdyti bet kurios bendrovės veiklą. Sukūrę ir įdiegę verslo procesų valdymo produktų grupę „.iQ“, klientams garantuojame bene didžiausią šalyje paslaugų pateikiamumo lygį – 98 proc. Tai reiškia, kad 98 dienas iš 100 garantuojame, jog ryšys bus prieinamas. Na o rinkoje yra bendrovių, kurios teužtikrina 93 proc. pateikiamumą“, – sako I. Dadašovas.
„Penkių kontinentų komunikacijų centras“ pirmasis Lietuvoje dar 1998 m. pradėjo diegti šviesolaidį internetą, į tinklo plėtrą investavo milijonus litų. Ilgametė patirtis ir moderniausia įranga įmonei taip pat leidžia užtikrinti greitą klientų aptarnavimą. Kiekvieną gedimą įprastinę dieną įsipareigojama pašalinti ne ilgiau kaip per keturias valandas.
„Džiaugiamės, kad po daugelio metų kiti operatoriai taip pat pradeda plėtoti šią technologiją, be kurios neįmanomas naujų interaktyvių paslaugų diegimas“, – sako I. Dadašovas.
Greitas – ne visada greitesnis
Šviesolaidinio interneto technologija visame pasaulyje įsigali ne tik dėl patikimumo. Bene didžiausias jos privalumas – ryšio sparta. Deja, kalbėdami apie klientams užtikrinamą ryšio spartą interneto paslaugų tiekėjai ne visada atskleidžia realų ryšio greitį, o klientai ne visada turi galimybių jį patikrint
Pavyzdžiui, galima skelbti, kad užtikrinama 100–200 Mb/s sparta, tačiau nustačius didesnį srauto dalijimo koeficientą, realiai vartotojas turės kelis, o kartais ir keliolika kartų lėtesnį ryšį. Taigi visiems klientams prieš pasirenkant tiekėją patariame atkreipti dėmesį į srauto dalijimo koeficiento rodiklį.
Beje, nuo kovo 1 d. „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ verslo klientams pasiūlys naujus greičius. Bendrovėms, kurioms reikalingas itin spartus ryšys, siūlomas iki 1 Gb/s greičio interneto planas. Klientams taip pat pateikiamos ataskaitos apie jų prieigos greitį, gautų ar išsiųstų duomenų kiekį ir kt.
Kartu su internetu įmonėms siūloma itin palankiomis sąlygomis užsisakyti ir fiksuotosios telefonijos paslaugas, vaizdo apsaugos.“
Be šių įprastinių paslaugų verslas daugiau domisi specifinėmis komunikavimo priemonėmis. Pavyzdžiui, jau nuo praėjusių metų vidurio gerokai išaugo video konferencijų, transliacijų internetu paslaugų poreikis.
Vis aktualesnis duomenų saugumas
Nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos incidentų tyrimų padalinys CERT-LT 2009 m. paskutinį ketvirtį tyrė 3,2 tūkst. pranešimų apie incidentus elektroninėje erdvėje. Tai yra 80 kartų daugiau nei atitinkamą 2008 m. laikotarpį.
Lietuvoje pasitaiko vis daugiau atvejų, kai pavienių gyventojų ar netgi daugelio vienos įmonės kompiuterių užkrečiama kenkėjiškomis programomis. Jos gali užvaldyti kompiuterius, perimti juose esančius duomenis, taip pat panaudoti kompiuterius kitoms kenkėjiškoms atakoms. Beje, vartotojai gali net nežinoti, kad jų kompiuteriais naudojamasi blogais ketinimais.
Į kompiuterių ir duomenų saugumą Vakaruose seniausiai žiūrima labai rimtai. Mūsų šalyje elektroninis saugumas iki šiol labiausiai siejamas su apsisaugojimu nuo paprasčiausių virusų ir šlamšto (angl. spam).
Tačiau pasiaiškinę kai kuriuos niuansus, vis daugiau verslininkų pasirūpina kompleksine IT sistemų apsauga: diegia autorizuojamas kompiuterines darbo vietas, koduoja duomenis, papildomai apsaugo interneto svetaines, daro duomenų kopijas.